Ant stalo: ir tradiciniai, ir vegetariški patiekalai
Pasak V. Juodkazienės, jos šeimos šventinis stalas ypatingas tuo, kad prie jo telpa daug skirtingų žmonių ir daug skirtingų patiekalų. Pasak pašnekovės, per šventes jų šeima visada laikosi tam tikrų tradicijų, atkeliavusių iš kartos į kartą, tačiau prie stalo „pasikviečia“ ir modernius, naujus, kitokius patiekalus.
„Turime tradiciją – Kūčias švęsti pas močiutę, kuri pagamina klasika tapusį patiekalą – virtinukus su grybų įdaru – ir ant dažnos lietuvių šeimos stalo taip pat randamą spanguolių kisielių. Mūsų Kūčių stalas neapsieina be kitų, tradicinių, patiekalų: grybų maltinukų, bulvių su kanapių druska, silkutės su džiovintais vaisiais, aguonų pieno ir, žinoma, kūčiukų“, – apie močiutės ruošiamus patiekalus pasakoja profesionali šefė.
Kalėdų dvasia, ypatinga nuotaika ir šeimos bendrystė daugeliui jau neįsivaizduojama be nuostabių skonių bei kvapų, kuriuos dovanoja šventinis stalas. Jis simbolizuoja ir šeimos darną, jam besiruošiant, bei žmonių džiaugsmą valgyti skanų maistą. V. Juodkazienė pasakoja, kad jos šeimoje taip pat yra keli patiekalai, kurie asocijuojasi būtent su Kalėdomis.
„Mūsų šventinis stalas neapsieina be glazūruotos, keptos anties su spanguolių padažu ir geltonojo mango bei slyvų čatnio. Šį pagardą gaminu dar vasarą, kai sode sunoksta slyvos. Mano šeimynai labai patinka čatnis, todėl jis tapo tradiciniu Kalėdiniu mano patiekalu. Čia jau kaip visi laukia močiutės virtinukų, taip neįsivaizduoja švenčių ir be naminio čatnio“, – džiaugsmo savo patiekalo sėkme neslepia pašnekovė.
Visgi, kulinarė prisipažįsta, kad darbas maisto srityje įpareigoja pasitempti, tad kiekvienoms Kalėdoms ji stengiasi šeimą ir artimuosius nustebinti nauju, dar neragautu, patiekalu.
„Kartais tą „pareigą“ perima ir kiti. Pavyzdžiui, pernai sūnus padarė staigmeną ir patiekė keptą, glaistytą lašišą su obuoliniais ryžiais. Buvo labai smagu ragauti kito šefo eksperimentinį patiekalą“, – šypsosi pašnekovė.
Šventiniam stalui, kaip sako IKI vyriausioji kulinarė, spalvų suteikia ir šeimos vegetarė: „Prie stalo turime žmogų, kuris mėsos nevalgo, tad šalia visai tradicinių patiekalų ar mano eksperimentų visada išvysite ir gvakamolę ar keptas kukurūzų burbuoles“.
Nebūtina per šventes suktis kaip voverėms rate
Esame įpratę kalėdinę karštinę jausti visur – gatvėse kamščiai, prekybos centruose spūstys, nebaigti darbai „mindžioja“ iš paskos, primindami, kad naujus metus reikia pradėti švariai, o nesupirktų dovanų sąrašas priekaištingai bado akis – liko visai nedaug.
Pasak V. Juodkazienės, mūsuose įprasta, kad namų šeimininkes šventiniu laikotarpiu užgula begalė rūpesčių: „Norisi, kad ir namai būtų gražūs, ir patiekalai skanūs, o ir pačios norim šventiškai atrodyti. Kas belieka? Ogi suktis kaip voverėms rate. Bet ar to reikia? Jei tas „sukimasis“ labiau kelia stresą nei džiaugsmą, nuoširdžiai rekomenduoju užsukti į prekybos centrus ir palengvinti pasiruošimo šventėms laikotarpį. Pavyzdžiui, IKI jau pagamintų patiekalų asortimentas tikrai didelis, prekiaujame kulinarijos gaminiais ir šeimyninėmis pakuotėmis. Patogu, skanu ir garantuota, kad patiekalas pasiseks“.
Maisto ekspertė taip pat rekomenduoja nepersistengti su vaišiu kiekiu. Pasak jos, stalas neturi „lūžti“ nuo patiekalų – verčiau kokybė, o ne kiekybė. Dažnas lietuvis neįsivaizduoja Kalėdų stalo be paukštienos: įdaryto kalakuto, anties, vištos, įvairių salotų ir mišrainių. Mėgstama ir įdaryta lydeka ar karpis. Visgi, ar visko reikia kasmet?
„Aš esu už tradicijas, bet ne už besikartojantį meniu ir nuobodulį ant stalo. Pavyzdžiui, mano šeima turi keletą pastovių patiekalų, kurie visada turi būti ant Kalėdų stalo, bet likęs asortimentas keičiasi. Labai mėgstu eksperimentuoti ir bandyti naujus receptus. Mane žavi modernūs, naujoviški maisto gamybos projektai. Domiuosi ir vegetariška, veganiška bei holistine mitybomis. Visa tai leidžia atrasti naujus skonius ir Kalėdas paverčia tikra gastronomine švente“, – pasakoja pašnekovė.
Kalėdos – kitokios, tačiau nebūtinai blogesnės
2020 metai – neeiliniai, atnešę tikrai didelių išbandymų visam pasauliui ir Lietuvai. Jau dabar visi kalba, kad didžiosios žiemos šventė bus kitokios: pačių artimiausių rate, su mažiau dovanų, o daugiau tikros emocijos vieni kitiems. Paklausus V. Juodkazienės, kaip ji įsivaizduoja šias šventes, moteris sako, kad jos bus kitokios, tačiau nebūtinai blogesnės.
„Mano šeimoje taip susiklostė, kad Kalėdų pirmąją dieną praleidžiame siauresniame šeimos rate. Tai ir Kalėdinės dovanos, ir židinio ugnelė, ir patiekalų degustacija, ir svajonių, norų „užsakymas“ bei tikėjimas, kad viskas išsipildys. Juk Kalėdos – tai stebuklų metas.
Manau, kad šių metų situacija pakeis tiek lietuvių, tiek kitų pasaulio tautų įpročius. Jau dabar jaučiu, kad dažniau susimąstome apie Žemę, gamtą, tvarumą, žmogaus elgseną. Visgi, planuoti šventinį stalą ir Kalėdines dovanas – būtina! Nesvarbu, kad, galbūt, prie stalo susės mažesnis artimųjų ratas. Pandemijos laikotarpiu rekomenduoju pirmiausia apgalvoti šventinių gaminių sąrašą ir susirašyti reikiamų produktų sąrašą. Tuomet parduotuvėje bus lengviau ir greičiau apsipirkti. Gaminant šventiniam stalui, rekomenduoju sumažinti įprastas porcijas. Taip išvengsime persivalgymo ir patiekalų utilizacijos“, – savo patarimais dalinasi kulinarijos centro vadovė.
Karantinas – geras laikas patiems gaminti skanias dovanas
Pozityvia nuotaika spinduliuojanti V. Juodkazienė karantiną rekomenduoja išnaudoti ne nuolatinėms mintims apie virusą ar kokia apribota mūsų kasdienybė, o energiją nukreipti teigiama linkme. Pavyzdžiui – papildomą laisvą laiką išnaudoti skanių dovanų gaminimui.
„Daug skanėstų, pavyzdžiui, sausainius, saldainius, pyragų mišinius ir t.t., galima pasigaminti, kas labai džiugina artimuosius bei draugus. Labai populiarūs ir, mano nuomone, puiki dovana – čatniai. Juos galime gaminti ir rudenį, ir prieš Kalėdas. Labai smagu gauti saldžią dovaną. Skanių dovanų galima paieškoti ir prekybos centruose, o pasirinktus gaminius šventiškai supakuoti, ir bus puiki dovana“, – sako V. Juodkazienė ir dalinasi keliais, jos šeimos itin pamėgtų patiekalų, receptais.
Kiaulienos nugarinė, įdaryta džiovintomis slyvomis
REIKĖS:
- 1 kg kiaulienos nugarinės
- 200 g džiovintų slyvų
- 3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
- 2 šaukštų žolelių prieskoninių
- žolelių mišinio
- 1 šaukštelio maltų juodųjų „Tellicherry“ pipirų
- 1 šaukšto medaus
- pusės citrinos sulčių
- 1 šaukštelio druskos
GAMINIMAS:
1. Kiaulienos nugarinę nuplaukite ir nusausinkite. Ilgu peiliu per visą mėsos gabalo
ilgį padarykite įpjovą. Džiovintas slyvas nuplaukite ir nuplikykite verdančiu vandeniu.
Po vieną jas paspausdami pirštu sukiškite į paruoštą mėsoje įpjovą. Slyvų
į ją kiškite tiek, kiek telpa.
2. Paruoškite mėsos marinatą. Šviežiai spaustose citrinų sultyse ištirpinkite medų
ir suberkite visus prieskonius, įpilkite aliejaus ir labai gerai išmaišykite. Marinatą
užpilkite ant mėsos bei rankomis įtrinkite mėsą. Taip pamarinuotą mėsą palikite
2–3 valandoms įsiskonėti.
3. Kepimo skardoje patieskite kepimo popierių, jo turėtų būti tiek, kad galėtumėte
mėsą uždengti ir iš viršaus. Ant kepimo popieriaus dėkite mėsą, ant jos supilkite
likusį marinatą, o į skardą ant kepimo popieriaus pilkite stiklinę vandens.
3. Mėsą labai gerai apdenkite kepimo popieriumi ir statykite kepti į įkaitintą iki
180 laipsnių orkaitę 45 minutėms. Tada mėsą ištraukite ir atidenkite kepimo
popierių, bei statykite atgal 15 minučių, kad mėsa gražiai apskrustų. Iškepusią
mėsą palikite kiek praaušti ir pjaustykite. Ji skani šilta ir visai atšalusi.
Geltonųjų mango ir slyvų čatnis
REIKĖS:
- 500 g mango (geltonasis)
- 500 g slyvų (mėlynos/raudonos)
- 100 g kokosų žiedų cukrus
- 100 g avietinio acto (arba baltojo vyno)
- 50 g vandens
- 2 g maltų čili pipirų
- 1 a. š. tarkuoto imbiero
- 1 a. š. druskos
GAMINIMAS:
1. Mango nuplauname, nuvalome nuo odelės, išimame kaulą ir supjaustome kubeliais.
2. Slyvas nuplauname, išimame kauliuką, perpjauname pusiau.
3. Vaisius dedame į puodą, užpilame vandeniu ir kaitiname kol sutirštės, tuomet sudedame cukrų, imbierą, prieskonius, supilame actą ir užviriname.
Užsakymo nr.: PT_85693402