Aktas suskirsto DI sistemas į keturias rizikos grupes: nepriimtinos, didelės, ribotos ir minimalios rizikos.

Kuriant įprastą programinę įrangą, kokybės užtikrinimo inžinieriai turi įsitikinti, jog sistema veikia sklandžiai, prieš vartotojams pradedant ją eksploatuoti. Kiekviena sistema turi būti ištestuojama, t. y. testuotojai įvertina, ar sistema veikia taip, kaip tikėtasi.

Testuotojai užtikrina, jog sistema atitinka jai keliamus kokybės reikalavimus visuose produkto kūrimo etapuose: pradedant nuo pastarajai keliamų verslo reikalavimų ir baigiant vartotojų priėmimo į eksploataciją (angl. UAT) testavimu, kurio metu įvertinama, ar sistema yra tinkama išleisti į rinką.

Tačiau, netgi neatsižvelgiant į ES nuostatus, DI sprendimai turi būti testuojami detaliau negu įprasta programinė įranga, o tai, savo ruožtu, reikalauja specifinių įgūdžių.

Kokybės užtikrinimo inžinieriams vis dažniau tenka įvertinti DI sistemas tokiais aspektais kaip moralė ir sąžiningumas, nustatyti galimus DI algoritmų šališkumus ar diskriminavimą. Šis „žmogiškasis“ aspektas yra aiškiai apibrėžtas ES DI akte.

Užuot apibrėžęs testavimo procesą, aktas pateikia gaires, testavimo protokolus, rekomendacijas bei bendrinius skaidrumo, atskaitomybės, sąžiningumo ir nediskriminavimo reikalavimus.

Įsigaliojus ES DI aktui, turėsime skirti dar daugiau dėmesio duomenų kokybei, atitikčiai, privatumui ir apsaugai. Tai reiškia, jog testavimo metu privalės dalyvauti daugiau specialistų, išmanančių DI ir jo galimą įtaką programinei įrangai tokiose srityse, kaip testavimo duomenų valdymas, užtikrinant, jog naudojami duomenys yra tikslūs ir saugūs. Ne mažiau svarbu užtikrinti ir tai, jog duomenys yra apsaugoti nuo neleistinos prieigos bei kenkėjiškų atakų.

Europos DI aktas reikalauja daugiau pastangų rengiant dokumentaciją, kuri dažnai pražiūrima pro pirštus greitų sprendimų bei rezultatų reikalaujančioje aplinkoje. Be to, siekiant efektyviai ištestuoti didelės rizikos DI sistemas, būtina sukurti ir pasitelkti automatinio testavimo įrankius, kurie gali įvertinti sistemos patikimumą realiu laiku ir pasitelkti DI technologijas, kurios paspartins ir patobulins patį testavimo procesą.

ES DI akto reikalavimų laikymasis gali pasirodyti kaip sudėtingas iššūkis, tačiau jį reiktų vertinti kaip pasaulio pastangas sustiprinti pasitikėjimą DI. Taigi, kokybės užtikrinimo inžinieriai yra būtent tie žmonės, kurie ir padės užsitarnauti pasitikėjimą DI sistemomis. Visgi tai pareikalaus pokyčių testavimo paradigmoje, nukreipiant testavimo procesą DI paremtų automatinio testavimo sprendimų link, skiriamo didesnio dėmesio saugumui kartu su etniniais ir socialiniais principais.