Supratimo apie lyderystę evoliucija
Mokslininkai išskiria kelis lyderystės tyrimų raidos etapus. Pirmojo etapo metu buvo siekiama nustatyti bruožus, kurie yra būdingi lyderiams („didžiojo žmogaus“ arba lyderio bruožų teorija). Buvo laikomasi prielaidos, kad organizacija dirbs geriau, jeigu vadovo pareigas užims žmogus, turintis lyderio bruožų, ir kad lyderiai iš kitu žmonių išsiskiria savo ypatingais asmenybės bruožais bei gebėjimais.
Antrojo etapo metu buvo labiau orientuojamasi ne į asmenybės bruožus, o į lyderio elgesį, šiam laikotarpiui būdinga situacinės lyderystės teorija, vėliau išsivysčiusi lyderystės teorijų šaka – atsitiktinumų (angl. Contingency) teorijos, kurios tyrinėjo, kaip situacijos veiksniai keičia lyderio elgesį ir vadovavimo stilių. Šios teorijos pagrindžia situacijas, kai tam tikromis aplinkybėmis išryškėja asmenų lyderystės gebėjimai, kai, pavyzdžiui, aktoriai, ekstremalios situacijos metu, tampa šalies lyderiais ir net simboliais.
Trečiojo etapo metu buvo tiriama lyderio ir jo pasekėjų tarpusavio sąveika, sekėjams daroma įtaka. Remiantis šiomis teorijomis, lyderis yra tas žmogus, kuris eina priekyje ir rodo savo pasekėjams kelią. Socialinės įtakos lyderystės teorijose tvirtinama, kad vadovavimo sėkmę lemia lyderio ir pasekėjų santykiai, o ne vadovo bruožai ir elgesys. „Naujosios lyderystės“ judėjimo dėmesys skirtas transformacinei ir transakcinei lyderystės teorijoms.
Valstybės valdymas ir lyderystė
Seniau valstybės valdymo sistemai buvo keliami reikalavimai užtikrinti organizacijų veiklos procesų nuoseklumą ir stabilumą. Pastarųjų metų įvykiai (pasaulinė finansų krizė, pandemija, karas ir t.t.) lemia pokyčius kasdieniniame gyvenime, prie kurių privalo prisitaikyti ir viešojo valdymo organizacijos. Keičiantis dinamiškai aplinkai, viešojo valdymo organizacijų darbuotojai, siekdami atliepti gyventojų kintančius poreikius ir, tuo pačiu, užtikrinti viešojo valdymo veiklos tęstinumą, dažnai turi imtis iniciatyvos įgyvendinti pokyčius bei telkti aplinkinius šių pokyčių realizavimui. Ypatingai ekstremaliomis sąlygomis nėra kada laukti nurodymų ar naujų patvirtintų veiklos instrukcijų „iš viršaus“, o reikia spręsti problemas „čia ir dabar“. Taigi, šalia gebėjimų atlikti įprastas užduotis, išryškėja poreikis su lyderyste susijusių kompetencijų. Iš netolimos istorijos (Lietuvoje prasidėjus pandemijai ar gretimoje valstybėje karui) matėme, kokią ženklią reikšmę suvaidina asmenys, kurie parodo lyderystės gebėjimus ir imasi iniciatyvos ekstremalios situacijos akivaizdoje. Mokslininkai sutaria, kad viešasis valdymas niekada nebegrįš į prieš kelis dešimtmečius buvusį ramų ritmą, keičiasi veiklos aplinka, taigi, kinta ir šios srities atstovų gebėjimų poreikiai – tiek profesiniai, tiek lyderystės bei jų suderinamumas (reikia ne tik noro gelbėti pasaulį, bet būtina žinoti ir kaip tai daroma).
Lyderystė šiuolaikinėje organizacijoje
Keičiantis dinamiškai veiklos aplinkai, išskiriami nauji lyderio gebėjimai organizacijose. Ir nesvarbu, ar tai viešojo sektoriaus, ar verslo, ar pelno nesiekianti organizacija (NVO). Organizacijoms pereinant vis toliau į mišrų (hibridinį) darbą, kai fizinis komandos kontaktas silpnėja, ryškėja naujų metodų poreikis telkti komandos narius palaikyti jų bendrystę ir susišnekėjimą. Nuolat skverbiantis naujovėms, vadovai (formalūs lyderiai) nebegali visko žinoti, todėl vis labiau pereinama prie komandos darbo principų ir bendradarbiaujančios lyderystės. Lyderis nebėra tas žmogus, kuris viską žino ir veda kitus paskui save. Greičiau jis yra kolega, treneris, moderatorius, padedantis ir išmokantis komandą tartis.
Lyderystė vietos bendruomenėje
Bendruomenės narius vienija bendri poreikiai. Keliama prielaida, kad visi bendruomenės nariai siekia gyventi jaukioje, komfortiškoje aplinkoje (ar bent pasąmoningai turi šią viziją). Tai nuo ko prasideda lyderystė bendruomenėje? Bendruomenės teritorijoje (gatvėje) pakelti šiukšlę ir tinkamai ją išmesti – jau mažas žingsnis link šios bendros vizijos. Kuo bendruomenės narius vienijanti vizija aiškesnė ir šių bendraminčių daugiau, tuo ir žingsniai link vizijos bus didesni. Rimtesnėms vizijoms siekti vietos gyventojų rankų paprastai nepakanka, būtina veikti tinklaveikos principu. Atitinkamai, bendruomenių lyderiams aktualizuojasi gebėjimai telkti vietos gyventojus pasitelkiant skaitmeninio amžiaus priemones ir konstruktyviai bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis, verslu, vietos viešosios valdžios institucijomis, tinkamai atstovauti bendruomenės interesus.
Taigi, lyderystė svarbi įvairiose gyvenimo ir profesinėse srityse, ji tampa papildančiu komponentu, būtinu sėkmingai veiklai realizuoti. Pažymėtina, kad tai papildantis veiksnys, būtina derinti profesinius (ar kitos veiklos) gebėjimus su lyderyste. Gera žinia, kad tiek vienos, tiek kitos kompetencijos yra išugdomos, o jų balansas sukuria stiprų sinergijos efektą.
prof. dr. Andrius Stasiukynas, Valstybės valdymo ir lyderystės studijų programos vadovas