Europos Parlamentas įpareigojo Europos Sąjungos valstybes sumažinti į sąvartynus išmetamų buitinių atliekų dalį, tad Lietuva užsibrėžė gana ambicingą iššūkį – iki 2030 metų sumažinti sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį iki 5 procentų. Vertinant bendrus praėjusių metų rezultatus, tobulėti dar tikrai yra kur, nes sąvartynuose laidojama daugiau kaip 17 procentų komunalinių atliekų.
Kaip pastebi aplinkos ministras Simonas Gentvilas, sąvartynai turėtų tapti galutine alternatyva tik toms atliekoms, kurių neįmanoma išrūšiuoti ir pakartotinai panaudoti.
„Kiekvienas gyventojas vidutiniškai išmeta apie 400 kg atliekų per metus. Šį srautą daugiausia sudaro pakuočių atliekos, kurioms perdirbti savivaldybėse yra išplėtota sistema. Kai kuriuose miestuose jau pradėtos surinkinėti maisto atliekos, kurios irgi nebepateks į sąvartynus, o nuo 2024 metų atskiras biologinių atliekų surinkimas taps privalomas. Kita dalis mišrių, sunkiai išrūšiuojamų atliekų patenka į deginimo įrenginius. Sudeginus 5 tonas tokių atliekų, susidaro 1 tona pelenų, kuriuos Kelių direkcija naudos gruntui stabilizuoti tiesiant kelius“, – pažymėjo Simonas Gentvilas.
Daugiau atliekų sąvartynuose – didesnė finansinė našta
Į Vilniaus regiono Kazokiškių sąvartyną kasdien atkeliauja apie 200 tonų atliekų – sunku net įsivaizduoti tokius mastus. O sąvartynų Lietuvoje turime ne vieną – visus vienuolika. Žinoma, situacija kur kas geresnė nei prieš porą dešimtmečių, kuomet vien Vilniaus apskrityje veikė daugiau nei 100 pavienių sąvartynų. Dalis jų buvo įrengta nelegaliai, tad, savaime suprantama, ir tinkamai neprižiūrima.
Dabartinė situacija nepalyginamai geresnė nei anais laikais – palaipsniui formuojantis kitokiam požiūriui į vartojimą, geresniam rūšiavimui ir perdirbimui, atsiradus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams bei deginimui, į sąvartyną atkeliauja gerokai mažesnis kiekis atliekų. Tačiau vis dar kur kas didesnis, nei norėtųsi.
Suvežti atliekas į sąvartyną – lengviausias, tačiau drauge ir pats blogiausias kelias atliekų tvarkyme. Tad siekdama skatinanti šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą, Aplinkos ministerija planuoja penkis kartus didinti sąvartynų mokestį. Dabar už toną į sąvartyną išmetamų atliekų imamas 10 eurų mokestis. Pritarus mokestinėms permainoms, nuo 2023 m. jis siektų iki 50 eurų.
Jei visi atliekų tvarkymo proceso dalyviai, jų tarpe ir patys gyventojai, tinkamai vykdytų savo pareigas, padidintas mokestis už į sąvartyną vežamas atliekas neturėtų įtakos įmokai ar rinkliavai. Tad šiuo atveju gyventojams tenka pareiga tinkamai rūšiuoti atliekas, kad sumažėtų mišrių atliekų dalis. O tas atliekas, kurių neišrūšiavo gyventojai, turėtų išrūšiuoti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai.
Siekiamas tikslas – maksimaliai panaudoti atliekas antrinėms žaliavoms ar energijai gauti. Savivaldybėms artimiausiu metu sukūrus tekstilės ir maisto atliekų surinkimą, žiediniam atliekų procesui bus sudarytos visos sąlygos ir sąvartynuose bus šalinami tik likučiai.
Lietuvoje turime ir sektinų pavyzdžių
Sąvartynuose nugula pačios įvairiausios atliekos – nuo gyventojų netinkamai išrūšiuotų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, kurių neįmanoma perdirbti, iki statybinių atliekų, baldų ir kitų nebereikalingų daiktų.
Siekdamas įgyvendinti savo pačių užsibrėžtą „Zero Landfill“ – nulis komunalinių atliekų į sąvartyną – idėją, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įsirengė didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelę.
„Sofos, foteliai, sekcijos, statybinė ir kita mediena yra sumalama, magnetais iš jos ištraukiami metalai, o medinė frakcija paverčiama kuru – taip sumažinamas sąvartynuose laidojamų atliekų kiekis, – pasakoja Šarūnas Jonas Tamulis, laikinasis KRATC vadovas. – Pagal praėjusių metų duomenis, į sąvartyną Klaipėdos regione iškeliavo tik 3,4 proc. visų surinktų komunalinių atliekų. Nors ES keliamą strateginį tikslą esame pasiekę, ir toliau stengiamės įgyvendinti savo pačių užsibrėžtą „Zero Landfill“ idėją. Mūsų tikslas – rasti sprendimus ir sąvartyne visiškai nebešalinti jokių komunalinių atliekų.“
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_88968265