„ChestLink" sprendimas skirtas palengvinti gydytojų radiologų darbą pirminės sveikatos priežiūros centruose. Poliklinikose, kur vykdomi įvairūs profilaktiniai tyrimai ar į jas pacientai kreipiasi dėl lengvesnių sveikatos sutrikimų, daugiau nei 50 proc. krūtinės ląstos rentgenogramų būna be jokių pakitimų. Nepaisant to, gydytojams tokias nuotraukas vis viena tenka peržiūrėti ir aprašyti. Taupant gydytojų laiką, šį darbą už medikus gali atlikti „ChestLink" DI sistema.
„Visame pasaulyje juntamas gydytojų radiologų trūkumas. Dėl jo pacientams rentgeno nuotraukos aprašo tenka laukti ir kelias savaites. Gydytojų stoka turi tiesioginę įtaką pacientų gydymo kokybei. „ChestLink" geba automatizuoti iki 40% pirminės sveikatos priežiūros centro radiologijos skyriaus darbo krūvio, leisdamas gydytojams susitelkti į patologijas, kuriuose nustatoma pakitimų", – teigia „Oxipit" vadovas Gediminas Pekšys.
„ChestLink" sprendimą teigiamai įvertino bei sėkmingai naudoja gydymo įstaigos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
„Oxipit" sukurto autonominio DI sprendimo pagrindas – puikiai veikiantys duomenų mokslo modeliai, padedantys 99.8% tikslumo atpažinti, jog pacientas yra sveikas. ES investicijos apėmė didelę dalį šio produkto kūrimo techninių darbų – duomenų žymėjimą, modelių kūrimą.
Sukūrusi techninius produkto komponentus, „Oxipit" rūpinosi produkto sertifikavimu bei įvedimu į rinką. 2022-ųjų balandžio mėnesį „ChestLink" suteiktas CE sertifikatas, leidžiantis sprendimą naudoti gydymo įstaigose 32 Europos šalyse.
Du projektai – dvi sėkmės
„ChestLink" įgyvendinimas susijęs su ES investicijų kvietimu „Eksperimentas", kuris padėjo įmonėms kurti inovacijas nešančias realią naudą visuomenei. Paskutiniam projekto etapui įgyvendinti prireikė beveik 600 tūkst. Eur investicijų. 400 tūkst. Eur paskirta iš ES fondų, o likusius kaštus įmonė padengė savo lėšomis.
„Medicinos inovacijos dažnai vystomos dešimtmečiais. Mokslininkai jau seniai skelbė, kad ateityje DI radiologijos srityje galės savarankiškai diagnozuoti pacientus - tik niekas nesitikėjo, jog tai įvyks jau 2022 metais. ES fondų paskata buvo reikšminga, jog šis sprendimas būtų sukurtas greičiau", – teigia G. Pekšys.
Visas „ChestLink" kūrimo procesas truko apie ketverius metus. Dabartinis DI produktas buvo kuriamas kaip ankstesnio ES investicijų kvietimo „Intelektas" tąsa. Jo metu buvo tobulinami plaučių vėžio, tuberkuliozės ir kitų patologijų atpažinimo modeliai.
„Tam, jog galėtum atpažinti, kad pacientas yra sveikas, DI pirmiausia turi mokėti atpažinti net smulkiausias plaučių patologijas", – teigia G. Pekšys.
Vėžinių darinių plaučiuose atpažinimo modeliai taip pat naudojami kitame „Oxipit" sukurtame produkte „Oxipit Quality". Šis produktas veikia kaip virtualus gydytojo asistentas - realiu laiku peržiūri kiekvieną rentgeno nuotrauką ir gydytojo jau parengtą jos aprašą. Jei DI sprendimas rentgenogramoje pastebi gydytojo nepastebėtų pakitimų, radiologui siunčiama žinutė, jog jis tyrimą peržiūrėtų dar kartą.
„Židininiai vėžiniai dariniai yra itin smulkūs, juos sunku pastebėti plika akimi. Jie sudaro per 80% visų nepastebėtų patologijų. Kuo anksčiau toks pakitimas aptinkamas, tuo sėkmingesnis tolesnis vėžio gydymas ir paciento prognozės. Kauno miesto poliklinikoje bei Šeškinės poliklinikoje atlikto tyrimo duomenimis, „Oxipit Quality" geba pastebėti 20 proc daugiau židininių darinių ir anksčiau pradėti pacientų gydymą", - pasakojo G. Pekšys.
2014 – 2020 m. finansavimo periodu į įmonių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą jau investuota daugiau nei 310 mln. Eur, pabaigtas 251 projektas, 236 – dar įgyvendinami.
Pabaigus programą viso bus sukurti 864 inovatyvių produktų prototipai. Kai kurios įmonės, įgyvendindamos vieną projektą, sukuria po kelis prototipus. Kvietimai buvo išdėlioti nuosekliai per visą laikotarpį tam, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos įmonėse galėtų vykti be pertrūkio, kaip nutiko ir bendrovės „Oxipit" atveju.
„Siekiame toliau skatinti inovacijų pasiūlą, todėl dar šių metų pabaigoje planuojame skelbti kvietimą „InoStartas". Jo pagrindinės veiklos sudarys sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP projektuose, vykdyti naujų sukurtų produktų bandomąją gamybą ir parengimą rinkai. Taip pat jau kitų metų pradžioje planuojame paskelbti dar du kvietimus: „InoPažanga" ir „InoBranda", skirtus MTEP inovacijoms diegti", – sako Agnė Vaitkūnienė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorė.
Kvietimai „InoStartas", „InoPažanga" ir „InoBranda" yra dalis 2022–2030 m. ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos, valdomos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Projekto veiklos finansuojamos iš ES fondų investicijų lėšų.
Visi kvietimai skelbiami Inovacijų agentūros finansavimo priemonių puslapyje.