Pasak Aleksandro, moki ar nemoki gerai plaukti, paaiškėja prie atviro vandens telkinio, ežero ar jūros, ir pateikia savo asmeninį pavyzdį: „Būna, kad visa tai, ką išmokai baseine, pasimiršta vos nuplaukus keliasdešimt metrų gilyn į ežerą. Buvo ir man tokia akistata su atviru vandeniu Egipte. Panėriau, o ten toks gylis, tiek faunos – nejauku pasidarė, lengva panika apėmė, tačiau mano patirtis visgi nugalėjo ir padėjo tą baimę įveikti. Tad gebėjimas nepasimesti ir gerai orientuotis vandenyje yra taip pat labai svarbi mokėjimo plaukti dedamoji.“
Norintiems tikslumo, treneris pateikia ir kiek konkretesnius orientyrus, kurie galėtų padėti įsivertinti savo plaukimo įgūdžius. Jei mokate plaukti bent dviem plaukimo būdais, pavyzdžiui, krauliu ir nugara, plaukdami krauliu gebate sklandžiai apsiversti ant nugaros, galite nuplaukti be sustojimo 200 metrų, taip pat mokate plūduriuoti ant nugaros ir pilvo nejudindami nei rankų, nei kojų – sveikiname, jūs tikrai mokate plaukti. Tačiau jei 200 metrų baseine gali pasirodyti ne toks ir ilgas atstumas, ežere jis atrodo visai kitaip. „Yra ežerų, kur tie 200 metrų yra nuo vieno kranto iki kito, kai žinai, kad tau reikės perplaukti visą ežerą, tas atstumas toks trumpas nebeatrodo. Būna triatlonininkų, kurie baseine ir kilometrą įveikia be sustojimo, o ežere po 100 metrų juos apima panika ir savo mokėjimu plaukti tokiu atveju ne vienas suabejoja. Tiesa, yra ir tokių žmonių, kuriems perplaukti ežerą yra vienas iš būdų parodyti drąsą, net jei ir techniškai plaukti nemoka,“ – apie plaukimo specifiką atviruose vandenyse pasakoja A. Sidorovas.
Jis ypač stebisi savarankiškai pramokusių laikytis ant vandens drąsa, kai nemokėdami gerai techniškai plaukti jie bando perplaukti ežerą laikydami galvą virš vandens. Kodėl toks plaukimo būdas yra pavojingas? Pasak trenerio, toks plaukimas itin vargina: „Plaukti su iškelta galva virš vandens yra fiziškai sunkiau, nes kūnas neguli horizontalioje padėtyje, kojos grimzta, jas sunkiau išlaikyti vandens paviršiuje, nugara sustingsta, neišeina atsipalaiduoti, tad išeikvojama daugiau deguonies, tada sutrinka kvėpavimo ritmas, greičiau ateina nuovargio jausmas ir …panika. O tai blogiausia, kas gali nutikti.“ Norint plaukti ilgesnį atstumą būtina galvą nuleisti į vandenį, kūną laikyti horizontalioje padėtyje vandens paviršiuje ir jokiu būdu neplaukti nuleidus kojų žemyn.
Plaukiojimas iškelta galva virš vandens taip pat gali pasibaigti nugaros skausmais. Jei jau gydytojas liepė stiprinti nugaros raumenis ir rekomendavo plaukimą – būkite geri, neplaukiokite su virš vandens kyšančia galva – nepadės, net ir pablogins stuaciją. „Dažnai matau baseine taip plaukiojančius senjorus ir girdžiu, kaip jie skundžiasi, kad lyg ir gerai pajudėjo, pasimankštino plaukdami, bet kodėl tą nugarą taip skauda. Kai galva kyšo virš vandens, kojos vandeny yra vertikalioje padėtyje. Plaukdami tas kojas visi bando pakelti aukštyn taip išsiriesdami per juosmenį, kaklas taip pat būna išsirietęs ir įsitempęs. Kaip gi neskaudės jo. Tokį plaukimą galėčiau palyginti su vaikščiojimu į dangų užvertus galvą pakeltu viršun smakru. Ir nepatogu, ir ilgainiui tikrai ims skaudėti. Jei jau nemokate plaukti panardinę galvos vandenin, tai plaukite ant nugaros, išsitieskite ir dirbkite kojomis, jei rankomis virš galvos daryti mostus sunku. Bent jau atpalaiduosite nugaros raumenis. Tai vienas lengviausių plaukimo būdų, nuo jo ir galima pradėti mokytis plaukimo technikos,“ – netaisyklingo plaukimo pasekmes apibendrina A. Sidorovas.
Kokie dar techniniai niuansai trukdo gerai plaukti? Treneris pastebi, kad ne vienam trūksta ištvermės, bet ji ateina su praktika, įpročiu, ilgu ir reguliariu darbu. „Atrodo tik savaitę ar dvi neplaukei, o jau ir nebegali nuplaukti prieš tai įveikiamo atstumo,“ – reguliarumo svarbą pabrėžia A. Sidorovas. Mobilumo ir lankstumo trūkumas taip pat tampa ne mažu kliuviniu tobulinant plaukimo techniką. Pasak trenerio, visiems, turintiems itin stiprias kojas (pavyzdžiui, triatlonininkams, kurie dar ir bėga, ir mina) plaukiant jas sunkiai sekasi atpalaiduoti. Dažnas tiesiog spardo vandenį. Kojomis dirbti reikia iš klubų, o tai reiškia, reikia gero klubų mobilumo ir tinkamos judesio amplitudės. To mobilumo bei lankstumo trūksta ir sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Pastaruosius plaukiant neretai užklumpa ir mėšlungis, nes jų kraujotaka raumenyse būna labai suprastėjusi.
Koks svarbiausias trenerio patarimas būtų tiems, kurie suprato, kad plaukti gerai nemoka ir norėtų pasitobulinti? Atsakymas paprastas: „Reguliarumas yra pats geriausias treneris, bet jei nesate tikri, ar plaukiate gerai ir norėtumėte patobulinti techniką – kreipkitės į IMPULS plaukimo akademija – išmokysime.“