Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti moterų dėmesį į šią ligą ir skatinti reguliarias krūtų patikras bei prevenciją. Tad šį kartą su Nacionalinio vėžio instituto gydytoju onkologu chemoterapeutu, onkoimunologu dr. Mariumi Strioga kalbamės apie imuniteto vaidmenį vėžio prevencijoje bei diagnozuotos ligos eigoje.
Imunitetas saugo ne nuo vėžinių ląstelių atsiradimo, o nuo jų gebėjimo sukelti ligą – vėžį
Tikriausiai visi puikiai žinome, kad imunitetas saugo mus nuo išorinių grėsmių – mikrobų (bakterijų, virusų, grybelių, parazitų). Taip pat nespecifinio imuniteto ląstelės dalyvauja, taisant ir mechaninių ar fizikinių veiksnių sukeltas pažaidas – pavyzdžiui, įsipjovus ar kitaip susižeidus, jos aktyviai dalyvauja žaizdos gijimo procese.
Saugodama mus nuo išorės pavojų, imuninė sistema kovoja ir su vidinėmis grėsmėmis. Atlikdama sanitarinę funkciją, ji šalina pasenusias, pakitusias ar žuvusias ląsteles, pakitusius baltymus, o kalbant apie onkologiją – saugo mus nuo piktybiškai pakitusių, arba kitaip – vėžinių ląstelių pasireiškimo.
Šioje vietoje ne vienas gali pasidaryti skubotą išvadą, esą stiprus imunitetas užkerta kelia vėžio ląstelių atsiradimui. Iš tiesų, nuo piktybinių ląstelių atsiradimo organizme imuninė sistema neapsaugo, tačiau ji gali neleisti šioms ląstelėms daugintis ir formuoti darinio (piktybinio naviko), kurį jau galima aptikti diagnostiniais būdais, nustatant onkologinę ligą.
„Vėžinių ląstelių, ypatingai su amžiumi, kiekvieno žmogaus organizme susidaro neišvengiamai ir tai nepriklauso nuo to, kaip veikia mūsų imuninė sistema. Tačiau pavienių piktybinių ląstelių atsiradimas dar nereiškia vėžio, kaip ligos – šios ląstelės neaptinkamos diagnostiniais būdais, nesukelia simptomų. Imuninė sistema pavienes vėžines ląsteles ar jų mikrožidinius įprastai sunaikina, ar bent jau kontroliuoja jų veiklą, neleisdama formuoti auglio bei plisti organizme, t.y. pasireikšti onkologinei ligai. Taigi nepaisant to, kad vėžinių ląstelių atsiradimui imuninė sistema, iš esmės, reikšmės neturi, didele dalimi būtent ji nulemia, koks bus tolimesnis tų vėžinių ląstelių likimas organizme“, – paaiškina dr. M. Strioga.
Vėžio ląstelės turi pranašumą, nes žaidžia ne pagal taisykles
Gyvenimo eigoje susidarius vėžinėms ląstelėms galimi keli jų likimo organizme scenarijai. Palankiausias iš jų yra, kai imuninė sistema efektyviai atlieka savo darbą ir šias ląsteles pašalina. Kitas galimas kelias – imuninei sistemai nepavyksta sunaikinti piktybinių ląstelių, tačiau ji sugeba kontroliuoti jų veiklą, neleisdama suformuoti naviko – tai vadinamoji pusiausvyros būsena tarp vėžinių ląstelių mikrožidinių ir imuninės sistemos. Galimas ir trečias variantas, kai piktybinės ląstelės sugeba įveikti imuninės sistemos barjerą, ima nekontroliuojamai daugintis, formuoja aptinkamą pirminį navikinį židinį bei plinta organizme, susidarant metastazėms – tai vadinamasis vėžio ląstelių pabėgimas nuo imuninės priežiūros. Dažniausiai jis įvyksta po kurį laiką besitęsusios pusiausvyros būsenos, nors kartais naujai susidariusios navikinės ląstelės iškart gali turėtų savybių, leidžiančių joms išvengti imuninės sistemos kontrolės.
„Pusiausvyros būsena gali tęstis dešimtmečius, o į kurią pusę ji galiausiai pakryps priklauso nuo to, kas ką įveiks. Vėžys, šiuo atveju, turi pranašumą, nes tai yra genetiškai ir epigenetiškai nestabilus audinys, todėl geba lanksčiai ir sparčiai įgyti naujų pakitimų, leidžiančių jam įveikti nepalankius veiksnius, tarp jų ir imuninės sistemos spaudimą. Jeigu piktybinės ląstelės sugeba pralaužti imuninės sistemos barjerą, turime vėžį kaip ligą – jis auga, plinta, tampa aptiktamas diagnostiniais metodais, gali sukelti simptomus“, – pasakoja dr. M. Strioga.
Kodėl vienas vėžines ląsteles imuninė sistema sėkmingai aptinka ir įveikia, o kitoms leidžia pasireikšti?
Dr. M. Strioga pasakoja, kad atsakymas iš dalies slypi navikinėse ląstelėse esančiame genų mutacijų rinkinyje – vėžio mutanomoje. Kuo įvairesnių bei pasipriešinimui reikiamų mutacijų piktybinės ląstelės yra prikaupusios bei kuo sau palankesnę mikroaplinką jos susikuria, tuo lengviau jos geba pergudrauti imuninę sistemą. Mutavusių genų koduojami pakitę baltymai yra piktybinių ląstelių veiklos varomoji jėga, tačiau taip pat jie yra ir pagrindiniai ženklai, pagal kuriuos imuninė sistema atpažįsta, kad tai yra žalinga ląstelė, kurią reikia sunaikinti. Vėžio ląstelės įvairiais būdais stengiasi slėpti šiuos pakitusius baltymus nuo budrios imuninės sistemos akies ir likti nepastebėtomis. Kita vertus, kai kurių navikų ląstelės gali turėti nedaug pakitimų, tačiau jų pakanka ląstelės supiktybėjimui bei sau palankios mikroaplinkos sukūrimui – tokiu atveju navikinės ląstelės sugeba išvengti imuninės sistemos dėmesio, nes išoriškai mažai kuo skiriasi nuo sveikų ląstelių ir tūno savo susikurtoje mikroaplinkoje, kuri yra tarsi apsauginis apvalkalas. Be to, apgaulingasis vėžys gali įvairiais būdais manipuliuoti imunine sistema – jis gali priversti imuninę sistemą toleruoti aptiktas piktybines ląsteles, t.y. traktuoti jas kaip nežalingas ir leisti netrukdomai vešėti.
„Maža to, vėžys geba rasti imuninėje sistemoje „Achilo kulną“ ir priverčia ją ne naikinti vėžį ar bent jau kontroliuoti jo veiklą, o priešingai – dalis imuninės sistemos komponentų pradeda skatinti piktybinių ląstelių dauginimąsi bei plitimą (metastazavimą), t.y. ima kolaboruoti su vėžiu. Tarkim, vėžys geba selektyviai pritraukti ir aktyvinti imuninį atsaką slopinančias ląsteles. Šios ląstelės sudaro tik nedidelę dalį imuninio atsako, tačiau yra būtinos darniai, subalansuotai ir žalos organizmui nedarančiai imuninės sistemos veiklai – jos nurodo imuninės sistemos atakuojančioms grandims laiku baigti darbą, kai suvaldoma grėsmė, (tarkim, sunaikinamos infekciją sukėlusios bakterijos), nes ilgalaikė užsitęsusi imuninė karinė padėtis tampa žalinga ar net pražūtinga organizmui. Tačiau vėžys yra klastingas – jis į savo audinį prisivilioja ir gausiai maitina būtent šias imuninį atsaką slopinančias ląsteles, kurių išskiriamos medžiagos yra naudingos paties vėžio veiklai, bet svarbiausia, kad taip sukuriamas vėžiui palankus imuninio atsako disbalansas, kai slopinama vėžį atakuojančių imuninių ląstelių veikla“, – pasakoja dr. M. Strioga.
Imuninės sistemos grumtynes su vėžio ląstelėmis gydytojas prilygina nelygiavertei kovai, mat mūsų imuninė sistema, tarsi disciplinuota kariuomenė, veikia griežtai pagal reguliacinius mechanizmus, o vėžinės ląstelės jiems absoliučiai nepaklūsta ir savivaliauja organizme. Tai tas pats, kas į futbolo rungtynes įleisti regbio žaidėją, kuris žaidžia pagal savo taisykles – tokiu atveju net ir geriausiai futbolo komandai gali būti sunku įveikti tokį savivaliaujantį priešininką.
„Tai, kad vėžys atsiranda normaliai funkcionuojančią imuninę sistemą turinčiam žmogui, įprastai yra ne imuninės sistemos kaltė, o vėžinių ląstelių „gudrumas“ ir „įžūlumas“, kurie suteikia joms nepelnytą pranašumą kovoje su imunine sistema. Be abejo, įgimtų ar įgytų imunodeficitų turintys žmonės neišvengiamai kur kas dažniau serga vėžiu“, – sako gydytojas onkoimunologas.
Imunoterapijai pasiduoda ne visų formų krūties vėžys
Diagnozavus krūties vėžį, be kitų gydymo metodų, gali būti taikoma ir imunoterapija – tai gydymas, kuris padeda grąžinti imuninės sistemos gebėjimą kontroliuoti navikinių ląstelių veiklą organizme.
„Krūties vėžys turi keletą veidų. Pavyzdžiui, nuosaikiausia ligos eiga pasižyminčio hormoninio krūties vėžio (kurio ląstelių paviršiuje yra estrogenų bei progesterono receptorių) pagrindinis maistas yra lytiniai hormonai. Krūties vėžys, kurio ląstelių paviršiuje gausu HER2 molekulių, pasižymi agresyvesne eiga, nes per šią molekulę ląstelės gauna stiprius aktyvinimo signalus. O pati agresyviausia forma yra trejopai neigiamas krūties vėžys, kurio ląstelės neturi nei HER2 molekulių, nei estrogenų ir progesterono receptorių, t.y. jame yra pakankamai pokyčių, leidžiančių nekontroliuojamai vešėti ir be išorinių veiksnių – hormonų ar HER2 receptoriaus perduodamų signalų“, – sako dr. M. Strioga.
Įvairių krūties vėžio formų gydymas skiriasi. Hormoninio krūties vėžio gydyme labai svarbi hormonų terapija, slopinanti lytinių hormonų gamybą ar blokuojanti jų receptorius ląstelės paviršiuje, taip pat taikinių terapija, kuri slopina hormonų receptorių perduodamų signalų kelius. HER2 krūties vėžį valdyti padeda būtent šio receptoriaus blokavimas. O štai trejopai neigiamo krūties vėžio gydymo pagrindą sudaro chemoterapija bei imunoterapija.
„Įvairių tipų krūties vėžio matomumas imuninei sistemai, o tuo pačiu ir imunoterapijos taikymo veiksmingumas jas gydant, labai skiriasi. Tarkim, hormoninį krūties vėžį imuninė sistema sunkiai aptinka, todėl ir imunoterapijai jis pasiduoda mažiausiai. O štai trejopai neigiamą krūties vėžį imuninė sistema mato geriausiai, taigi ir imunoterapija yra efektyviausia gydant šio tipo krūties vėžį“, – pasakoja dr. M. Strioga.
Stebuklinga piliulė imunitetui – paties žmogaus pastangos gyventi sveikai
Gydytojas pastebi – kiekvieno žmogaus imuninės sistemos pajėgumas atremti įvairias grėsmes yra skirtingas, ir nereikia stebėtis, kad vieni dažniau serga virusinėmis infekcijomis, nei kiti. Dažniausiai tai nerodo imuninės sistemos sutrikimų. Lygiai taip pat, kaip skiriasi mūsų gabumai – vieni geriau dainuoja, kiti gabesni tapymui, treti – sportui. Tačiau norint palaikyti genetiškai nulemtas imuninės sistemos kompetencijas, reikia investuoti į sveiką gyvenimo būdą ir laikytis šešių esminių sveikos gyvensenos taisyklių.
„Išgirdę atsakymą į klausimą, kaip palaikyti normalią imuninę sistemą, pacientai dažnai lieka nusivylę, nes jokių stebuklų čia nėra: subalansuota visavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas, tvarkingas cirkadinis paros ritmas (tinkama miego higiena), lėtinio streso vengimas ir grūdinimasis yra svarbiausi raktai, norintiems turėti normalią imuninę sistemą. Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų į lėtinio streso vengimą, nes jo metu organizme išskiriamos medžiagos slopina visą imuninį atsaką nuo žemiausios iki aukščiausios jo grandies. O šiaip – nėra tokios piliulės, kuri sustiprintų imuninę sistemą, jai tiesiog reikia netrukdyti dirbti, ir svarbiausia – tai daryti nuolatos, o ne tuomet, kai jau susergi, ar nusprendi prieš atostogas „pasigerinti imuninę sistemą“, – pataria gydytojas.