Regionams – rekordiškai didelė ES investicijų suma
Daugiau nei 16 mlrd. eurų – tiek ES fondų investicijų pasiekė Lietuvos miestus ir miestelius, regionus per du narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečius. Šios investicijos atvėrė galimybes kurti naujas darbo vietas, skatinti gyventojų užimtumą, mažinti atskirtį, gerinti švietimo, socialinių bei medicinos paslaugų kokybę ir vykdyti įvairius į gyventojų gerovę orientuotus, ES fondų lėšomis finansuojamus projektus skirtingose srityse.
Akivaizdus ir Lietuvos ekonominio išsivystymo progresas – šalies ūkio augimas per visus narystės metus buvo vienas sparčiausių tarp visų ES narių, o tai, kad jaučia tiesioginę ES investicijų naudą, sako net 77 proc. Lietuvos gyventojų – ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose regionų miesteliuose.
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė–Markevičienė pabrėžia, kad ES fondų lėšos yra vienas svarbiausių pamatų, atvėrusių kelią Lietuvos pažangai, o Sanglaudos politika išlieka pagrindine Europos Sąjungos investicijų politikos sritimi, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę visose šalyse narėse.
„Sanglaudos politika iš esmės yra vieninga ES politika, kurios pagrindinė idėja yra užtikrinti visiems vienodai aukštą gyvenimo kokybę, nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje, regione ar savivaldybėje gyvename. Lietuvai ši idėja labai svarbi, nes būtent iš Sanglaudos politikos skiriamų lėšų mes finansuojame projektus skirtingose srityse, atveriančius mums kelius į pokyčius ir progresą“, – sako V. Česnulevičiūtė–Markevičienė.
Šiame ES investicijų etape regionams bus skirta rekordiškai didelė suma – daugiau kaip 1,6 milijardo eurų (beveik dvigubai daugiau nei 2014-2020 m.), kurie bus nukreipti į įvairius projektus, įskaitant infrastruktūros plėtrą ir sveikatos bei švietimo paslaugų gerinimą. Šios investicijos, anot viceministrės, yra būtinos subalansuotam regioniniam vystymuisi ir socialinių skirtumų mažinimui.
Finansų viceministrė pažymi, kad regionai gali patys pasirinkti, kuriai sričiai skirti daugiausiai lėšų, pvz. švietimo, socialinių paslaugų plėtrai ar aplinkos klausimų sprendimui – tai leidžia efektyviau panaudoti finansinius išteklius ir tiksliau atliepti paties regiono poreikius.
„Labai džiugu, kad projektai, kuriuos mes finansuojame, ne tik reikšmingai keičia lietuvių gyvenimo kokybę, bet ir yra pastebimi ES kaip vieni pažangiausių ir inovatyviausių projektų“, – sako V. Česnulevičiūtė–Markevičienė.
ES investicijų naudą jaučiame, tačiau iššūkių regionuose nestokojame
Plungės rajono meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis taip pat įžvelgia teigiamą ES investicijų poveikį Lietuvos regionams ir kardinalius per 20-metį įvykusius pokyčius mūsų šalyje. Juos, anot A. Klišonio, ypatingai pastebi kuriam laikui iš Lietuvos išvykę gyventojai.
„Ar įmanoma padaryti geriau? Žinoma, visuomet galima tobulėti. Tačiau šiai dienai tikriausiai neturime nė vienos savivaldybės, kurios nebūtų palietę teigiami pokyčiai dėka ES lėšomis įgyvendintų projektų – tiek socialinėje srityje, tiek švietimo sistemoje ar sveikatos apsaugoje. Postūmis tikrai yra labai didelis“, – sako Plungės rajono meras.
Tačiau tuo pačiu jis atkreipia dėmesį į vidinės migracijos problemą mažų miestų gyventojams aktyviai keliantis gyventi į didmiesčius. Nors pastebima teigiama išorinės migracijos tendencija, kuomet daugiau žmonių grįžta į Lietuvą nei išvyksta, vidinė migracija iš regionų į didmiesčius išlieka reikšminga problema, kurią reikia spręsti ne tik investicijų pagalba, bet ir taikant papildomas priemones, padedančias regionams tapti patrauklesniais gyventi ir dirbti.
Anot A. Klišonio, nors investicijos į regionus yra nemažos, siekiant ilgalaikių ir tvarių rezultatų labai svarbu užtikrinti, kad jos būtų tinkamai paskirstytos ir efektyviai panaudotos, atliepiant svarbiausius gyventojų poreikius.
„Gyvenimo kokybei reikalingas gerai apmokamas darbas, kuris būtų arti gyvenamosios vietos, geros švietimo, socialinės, sveikatos paslaugos. Būtent į šias sritis turime koncentruotis, jei norime išlaikyti gyventojus regionuose. Ypatingai, kuomet kalbame apie jaunus žmones, kurie yra labai mobilūs. Sanglaudos politika siekia kurti visiems vienodai aukštą gyvenimo kokybę skirtingose ES šalyse, o mes tą patį turėtume kurti ir savo valstybės viduje“, – sako A. Klišonis.