„Praktinis kompetencijų ugdymas „apverčia“ požiūrį į mokymą: mokiniai įtraukiami į pačių pasirinktos problemos ar situacijos tyrinėjimą. Jie skatinami tą problemą analizuoti įvairiais aspektais, o tam prireikia įvairių sričių žinių ir gebėjimų“, – įsitikinusi Alytuje dirbanti fizikos mokytoja Irena Ribinskienė, šiandien besidalinanti patirtimi ir patarimais, kurie padės į sudėtingus mokslus pažvelgti kiek paprasčiau.
Mokytoja, kuri nuolat mokosi ir pati
Norint mokyti kitus, nuolatos tobulėti privalai ir pats. Tuo įsitikinusi dviejose Alytaus gimnazijose dirbanti fizikos mokytoja Irena Ribinskienė. Alytaus Jotvingių gimnazijoje ji dirba fizikos mokytoja metodininke, o Šv. Benedikto gimnazijoje moko Tarptautinio bakalaureato diplomo programos moksleivius. Taip pat ji – viena iš šešių STEAM mokslų ambasadorių Lietuvoje.
„Skatinu savo moksleivius žingeidžiai žvelgti į pasaulį, tad taip gyvenu ir pati. Nuolatos dalyvauju įvairiuose projektuose, šiemet žinias kaupiu kaip vyresnioji ambasadorė projekte „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“, taip pat dalyvauju įvairiuose kursuose, stažuotėse Lietuvoje bei Europoje. Tai padeda tobulėti ir dar efektyviau taikyti STEAM mokymo principus pamokų metu“, – sako ji.
Gamtos mokslų mokytoja yra gavusi sertifikatą, kuriuo įsipareigojo remti ir stiprinti STEAM švietimą Europoje ir už jos ribų. Ji viena iš nedaugelio mokytojų, kurie gali atstovauti savo šaliai ir dalintis gerąja patirtimi su STEAM ugdytojais visame pasaulyje.
„Tapau Europos mokyklų tinklo projekto „Scientix“ ambasadore ir papildžiau tarptautinės bendruomenės gretas. Ambasadorių vaidmuo – skleisti informaciją apie projekto veiklas nacionaliniu lygiu ir dalytis savo gerąja patirtimi su STEAM ugdytojais visame pasaulyje“, – pasakoja I. Ribinskienė.
Projektuose įgytas žinias mokytoja perduoda ir savo mokiniams. Pavyzdžiui, dalyvaudama tarptautinėje stažuotėje ir susipažinusi su branduoliniais tyrimais bei gyvybės išsaugojimo galimybėmis mūsų planetoje, mokytoja įtraukė ir savo mokinius į įdomias veiklas, skatino įgyti naujų žinių, kurios padėjo suprasti, kaip galima pasigaminti debesų kamerą, kurioje įmanoma stebėti kosminę spinduliuotę. Pamokų metu mokiniai sužinojo daugiau apie elementariųjų dalelių tyrimus, jiems buvo sudaryta galimybė dalyvauti atvirose diskusijose su mokslininkais. Mokiniai galėjo dalyvauti konkursuose ir konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Įgytos žinios privalo būti pritaikomos
Fizikos mokytoja paaiškina – STEAM mokymas yra grįstas praktinės patirties naudojimu, suteikiant mokiniams įgūdžius, kurie padėtų atskleisti ir padidinti jų potencialą daryti įtaką ateičiai.
„Savo pamokų metu skatinu įgyjamas žinias gebėti pritaikyti praktiškai. Be aiškaus supratimo, kaip tai pritaikyti praktiškai, kuo tai naudinga, vaikai praranda ne tik motyvaciją, bet ir discipliną. Sujungiant skirtingas mokslo šakas, gautos žinios iš karto išbandomos praktiškai, o pati mokymo metodika parodo, kaip skirtingos disciplinos veikia kartu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad šiuolaikinis mokymas sunkiai įsivaizduojamas be sąsajų su realiu gyvenimu. Turinio integravimas, problemų sprendimas ir tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas. Mokiniai gali kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą bei jos rezultatus. Integravimo dėka mokiniai įgyja ir plėtoja holistinį požiūrį į tai, ko mokosi. Taip kiekvienos temos nagrinėjimas įgauna didesnę prasmę.
„Kuriant ir įgyvendinant integruotą ugdymo programą, svarbiausia mokytojų tarpusavio bendravimo veikla tampa planavimas – kuo tiksliau ir detaliau suplanuota pamoka, tuo paprasčiau organizuoti aktyvią mokinių veiklą. Planuojant atsižvelgiama į mokinių poreikius ir interesus, gebėjimų lygį, temas. Pasirenkamos patrauklios pamokos formos ir metodai“, – pasakoja mokytoja.
Mokytoja didžiuojasi, kad šiemet Alytaus Jotvingių gimnazijai įteikta Europos mokyklų tinklo aukščiausia akreditacija STEAM srityje – mokyklos ekspertės ženklas. Tai – didžiulis įvertinimas bei pripažinimas. Šis projektas skirtas skatinti, remti bei padėti mokykloms tobulinti STEAM ugdymo veiklas.
Skatina diskutuoti, klausti, gilintis į problemas
Nors fizikos mokslas iš pažiūros gali atrodyti nereikalaujantis daug fantazijos, mokytoja paprieštarauja. Jos vedamų pamokų metu informacija perteikiama taip, kad mokiniai ne tik apmąstytų temą įvairiais aspektais, bet įgytų žinių bei supratimo, pasidarytų savo išvadas.
„Siekdama įtraukti mokinius keliu tikslus, skatinu juos reikšti nuomonę, kritiškai mąstyti, savo teiginius grįsti argumentais, įvairiais faktais, laisvai reikšti mintis, diskutuoti. Pamokoje taikau integruoto turinio ir kalbos mokymą, akcentuojant požiūrį į gamtos mokslų svarbą. Taip mokiniai vadovaujasi kritiniu mąstymu, analizuoja, sintetina bei įvertina mokomąją medžiagą. Fizikos pamokoje yra ugdomas mokinių kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. Gimnazistai dirba individualiai ir grupėse, generuoja naujas idėjas bei ieško problemų sprendimo būdų“, – sako I. Ribinskienė.
Jos vedamose pamokose mokiniai skatinami tikslingai ir kūrybiškai susieti mokomąją medžiagą su problemų sprendimo būdų ieškojimu. Taip lengviau formuluoti ir išvadas. Anot mokytojos, noras sudominti mokinius bei ieškoti įvairesnių mokymo formų ją skatina organizuoti atviras diskusijas su pasaulio mokslininkais, įvairiais STEAM ekspertais. Tai šiais laikais galima lengvai įgyvendinti kompiuterinių programų pagalba, tad moksleiviai turi galimybę užduoti klausimus, sužinoti daugiau apie aktualią tos srities profesionalo patirtį ir susipažinti su gamtos mokslų svarba.
Tyrimais grįstas ugdymas sudomina moksleivius
STEAM mokymas yra grįstas praktiniu pažinimu, tad ir kalbinama mokytoja pabrėžia savo pamokose naudojanti tyrimais grįsto ugdymo metodus.
„Mokiniai nuo ankstyvo amžiaus aktyviai domisi juos supančiu pasauliu ir geba formuluoti paaiškinimus apie reiškinius, kuriuos jie mato kasdieniame gyvenime. Praktinis pažinimo metodas leidžia mokiniams dirbti kaip mokslininkams, užuot tiesiog mokantis iš jau sukurtų mokslo produktų. Už mokyklos ribų ir klasėje gimnazistai mokosi bei kuria savo suvokimą pagal tai, kas juos supa aplink. Skirtingi eksperimentai palengvina jų turimų idėjų kritinį vertinimą ir naujų klausimų formavimą. Mokiniai supranta, kad jų mokslinių tyrimų pradinis taškas turėtų būti klausimas. Vienas iš būdų juos motyvuoti ir įtraukti į tyrimą yra suteikti jiems galimybę tą klausimą iškelti patiems“, – paaiškina mokytoja.
Tam, kad atliktų tyrimą, mokiniai turi sugebėti stebėti reiškinius, užduoti klausimus, prognozuoti, planuoti eksperimentus, analizuoti informaciją ir formuluoti faktais paremtus teiginius.
„Mano, kaip mokytojos, užduotis – vadovauti mokiniams viso šio proceso metu. Gamtos mokslų pamokos neturėtų būti tik apie praktinį eksperimentų vykdymą. Svarbiau skatinti mokinius reflektuoti ir diskutuoti apie tai, kas gaunama tų eksperimentų metu. Tyrimais grįstame ugdyme būtina ieškoti informacijos skirtinguose šaltiniuose. Mokiniai gali skaityti knygas, naršyti internete ar tartis su ekspertais tam, kad surastų informaciją, reikalingą jų eksperimentui“, – įsitikinusi pašnekovė.
STEAM mokslų ambasadorė sako, kad mokslas yra veikla, grindžiama bendradarbiavimu. Jos nuomone, mokiniai pamokų metu turi dirbti mažose grupelėse tam, kad galėtų dalintis idėjomis, diskutuoti ir mąstyti. Tai daro ir profesionalūs mokslininkai. Mokytojai turi formuoti subalansuotas ir linkusias bendradarbiauti grupeles. Taip kuriama palanki darbo atmosfera.
Ruošia ateities specialistus
Svarbiausias I. Ribinskienės tikslas – didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis. Gamtos mokslų mokytojai svarbu ir ugdyti mokinių kūrybiškumą, gamtamokslinį ugdymą, atsakingą požiūrį į gamtą.
„Aš, kaip mokytoja, noriu ugdyti darnią ir inovatyvią bendruomenę. Efektyvesniam mokymui, ugdymo procese naudoju kompiuterines mokomąsias priemones. Tai darau siekiant sukurti įdomias ir vaizdžias fizikos pamokas, padidinti mokinių mokymosi motyvaciją, padaryti mokymosi procesą įdomesnį ir suprantamesnį“, – sako ji.
Mokytoja nuolat ieško būdų, kaip efektyviau moksleivius paruošti besikeičiančiai darbo rinkai.
„Mes gyvename spartėjančių pokyčių pasaulyje. Nuolat gimsta naujos pramonės šakos, o senosios – pasensta. Nėra jokių abejonių, kad pasauliui reikia labai specializuotų STEAM specialistų, tad mokytojams tenka susidurti su iššūkiais. Kiekvienas pedagogas turi savęs paklausti, kaip efektyviau mokiniams gali pritaikyti mokslą, technologijas, inžineriją“, – pabrėžia pašnekovė.
Pedagogė įsitikinusi – STEAM mokymas padeda moksleiviams priartėti prie ateityje laukiančių iššūkių ir būsimos darbo rinkos poreikių. Integruoto mokymosi būdai dažnai primena suaugusių ir jau dirbančių žmonių darbo aplinkybę. Anot mokytojos, darbo rinkai reikalingas visas įvairių įgūdžių komplektas. Kuo jų daugiau ir kuo labiau išugdytos kompetencijos, tuo labiau darbuotojas yra vertinamas ir laukiamas.
„STEAM nėra apie tai, kad mokiniai spręstų daugybę lygčių. Stebėdami aplinkinį pasaulį jie turėtų išmokti mąstyti moksliškai ir kritiškai. Moksleiviai gali tai pritaikyti bet kuriai kasdieninei veiklai. Pavyzdžiui, apskaičiuodami kalorijas, kurias sudegino kūno kultūros pamokoje. Savo pamokose siekiu paruošti jaunąją kartą XXI amžiaus iššūkiams, ugdyti problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, tinkamai supažindinti moksleivius su karjeros STEAM galimybėmis“, – sako I. Ribinskienė.
STEAM ugdymo plėtra ir mokymosi aplinkos, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą kurti ar pritaikyti technologijas praktikoje, prieinamumas yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.