Istorinis Grimbergeno abatijos bravoras pakilo iš pelenų: jame darbuosis ir dvasininkai

Netoli Briuselio duris atvėrusi nedidelė „Grimbergen“ darykla – itin svarbus etapas belgiško alaus virimo istorijoje. Grimbergeno abatijos teritorijoje gyvavusiame bravore vienuolių puoselėtos aludarystės tradicijos bus tęsiamos toje pačioje vietoje, kur prieš 900 metų buvo išvirta pirmoji išskirtinio alaus partija. Įrengti bravorą padėjo vienas dvasininkų, tapęs ir vienu iš pagrindinių bravoro aludarių meistrų.

Unikali darykla – kraftinio alaus gamybos pažangos centras – atidaryta glaudžiai bendradarbiaujant Grimbergeno abatijai ir įmonių grupei „Carlsberg Group“, šiandien gaminančiai prekių ženklo „Grimbergen“ alų, tarp kurio populiarių rūšių – ir nealkoholinis alus „Grimbergen 0.0“ . Aukščiausios kokybės riboto leidimo gėrimų partijos naujame bravore bus verdamos derinant istorinėse Grimbergeno abatijos bibliotekos knygose užrašytas aludarystės tradicijas bei novatoriškus šių laikų sprendimus.

Bravorui vadovaus vienuolis, aludariams – vunderkindas

Prie istorinio alaus bravoro, kuris, kaip ir abatija, buvo sunaikintas per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, planavimo bei statybų aktyviai prisidėjo tėvas Karelis Stautemas, Grimbergeno abatijos provizorius. Negana to, jis papildė istorinį belgišką alų virsiančios komandos gretas kaip Grimbergeno abatijos dvasininkų atstovas. Pasibaigus pandemijai, jis įgis reikiamą aludarystės kvalifikaciją, kad drauge su kitais vienuoliais galėtų puoselėti ankstesnių Grimbergeno abatijos kartų palikimą.

„Naujasis mikrobravoras yra vieta, kurioje atgis praeities tradicijos. Ne veltui mūsų vienuolyno simbolis yra Feniksas – paukštis, kaskart atrandantis jėgų pakilti. Tad sujungę 900 metų patirtį ir inovacijas, toliau tyrinėsime aludarystės amatą, eksperimentuosime su alaus rūšimis ir ingredientais“, – pasakoja Tėvas Karelis, savo kasdienį vienuolišką gyvenimo būdą derinantis su vadovavimo abatijos bravorui pareigomis.

Šaltiniai teigia, kad Grimbergeno abatijos aludarystės paveldas pradėjo formuotis dar tada, kai tebuvo dedami vienuolyno pamatai. Alaus virimo meną dvasininkai nustojo tobulinti po trečiojo vienuolyno sunaikinimo, kuomet alaus darykla nebuvo įtraukta į rekonstrukcijos projektą, tačiau jų nuomonės ir idėjos visuomet buvo labai svarbios kuriant šiandieninį alų ir diegiant naujoves. Be to, jie visada atkakliai siekė, kad autentiškasis alus būtų ir vėl verdamas būtent tarp vienuolyno sienų.

Į naujosios alaus daryklos atgaivinimo projektą aktyviai įsitraukė ir vyriausiuoju jos aludariu paskirtas vos 28-erių aludarystės vunderkindu vadinamas prancūzas Marc-Antoine Sochonas. Pradėjęs gaminti alų savo tėvų garaže, jis susiejo profesinį gyvenimą su gilinimusi į vyno gaminimo bei aludarystės meistrystės subtilumus. M.-A. Sochono manymu, pirmą kartą po daugiau nei 200 metų verdamas alus abatijoje – labai reikšmingas įvykis ir didelė šventė vienuolyno dvasininkams, Grimbergeno miesto bendruomenei bei šios alaus rūšies mėgėjams visame pasaulyje.

„Pasitelkdami naujausias alaus gamybos metodikas ir technologijas bei įkvėpti senųjų tradicijų, virsime gėrimus, kurie padiktuos gaires kitiems belgiško alaus gamintojams. Kiekviena „Grimbergen“ partija bus autentiška ir ypatinga – kaip ir vienuolyną supančios apylinkės bei šio alaus atsiradimo istorija“, – dėsto vyriausiasis unikalaus Grimbergeno abatijos bravoro aludaris.