Tradicinis medikamentinis gydymas ne visuomet veiksmingas
Deja, psichikos sveikatos srityje mažai kuo galime pasigirti – situacija Lietuvoje yra prasta, kaip ir didžiojoje dalyje Europos šalių. Rinkoje egzistuojantys vaistai nėra tokie terapiškai efektyvūs, kaip norėtųsi – skaičiuojama, kad iki 30-40 proc. depresija sergančių pacientų nereaguoja į tradicinius antidepresantus ir gali per savo ligos eigą pakeisti keletą skirtingų taip ir nesulaukiant jokio atsako.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre veikianti pirmoji Lietuvoje mokslininkų grupė, dirbanti su specialiais junginiais, daro tikrą proveržį psichiatrijoje pasauliniu mastu. Jie sprendžia svarbią dilemą – kaip efektyviai, pasitelkiant biofarmaciją, spręsti tokių klinikinių diagnozių kaip depresija, potrauminio streso sindromas ir kitų gydymą.
„Psylink“ sukūrėme turėdami tikslą gerinti psichikos sveikatos problemų turinčių pacientų gyvenimo kokybę, kurti ir atrasti naujas terapines priemones jiems“, – sako UAB "Psylink" vadovė Laura Korskova.
Tyrimus pradėjusi nuo aktyvių grybo alkaloidų, tokių kaip psilocibinas, šiuo metu „Psylink“ dėmesį telkia į visiškai naujas ir unikalias molekules su optimizuotu veikimo mechanizmu. Įmonė idėjų semiasi iš gamtos, nes šios ir panašios medžiagos randamos visame pasaulyje ir ne tik grybuose, bet ir augaluose bei gyvūnuose. Šios medžiagos perkeliamos į laboratoriją, adaptuojamos ir tuomet siekiama sukurti biofarmacinį preparatą, kuris pasiektų pacientą klinikoje.
Psichodelikų, ritualinėje praktikoje žinomų kaip enteogenai, naudojimas gydant depresiją, priklausomybę nuo alkoholio ar kitus psichinės sveikatos sutrikimus nėra naujiena. Šiandien mokslininkų ir gydytojų bendruomenė stebi psichodelikų renesansą – po ilgos pertraukos mokslo tikslais ir vėl legaliai imtos tyrinėti sąmonę veikiančios medžiagos, randasi vis daugiau įrodymų, kad natūraliai gamtoje randami grybo alkaloidai, adaptuoti laboratorijoje, taikomi kartu su kitomis terapijos formomis, gali būti efektyvūs gydant depresiją ir nerimo sutrikimus.
Tikimasi, kad vystant naujus junginius, šie galėtų pakeisti sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių ir jų artimųjų gyvenimus.
Mokslinės veiklos vykdymą skatina ir valstybės parama
Pasak „Psylink“ atstovės, norint sukurti išties reikšmingą terapinį preparatą, reikia investuoti nemažai laiko ir pasitelkti inovatyviausias priemones. L. Korsakova džiaugiasi išvystyta Lietuvos mokslinių tyrimų ekosistema, tačiau neslepia – siekiant rezultatų, prireikia nemažai investicijų.
Inovacijų agentūros ekspertė Jekaterina Kalinienė atkreipia dėmesį – į mokslą nukreiptas finansavimas ir dėmesys inovatyvioms technologijoms yra svarbi Lietuvos nacionalinio pažangos plano dalis. Jame gyvybės mokslų sektoriui keliamas strateginis tikslas iki 2030 metų padidinti gyvybės mokslų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį nuo BVP iki 5 proc. Būtent tokių startuolių kaip „Psylink“ pagalba ir bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtą ambicingą tikslą.
„Psylink labai kantrūs ir labai atkaklūs – tai labai džiugina. Tačiau kol kas jie dar tik savo kelionės pradžioje, tad įgyvendinant šį projektą įmonei prireiks nemažai investicijų. Mes, kaip valstybė, galime padėti jiems pradiniame etape, kuomet sudėtingiau pritraukti privačius investuotojus“, – sako J. Kalinienė.
Mokslinės veiklos vykdymui „Psylink“ gavo 100 tūkst. Eur finansavimo iš Inovacijų agentūros administruojamo krepšelio. Ši dotacija padėjo papildyti laboratoriją reikiama įranga bei įdarbinti daugiau tyrėjų, prisidėjusių prie biosintezės metodo kūrimo.