Daugelis žino, kad aludarystės tradicijos Lietuvoje yra labai senos ir gilios, tad nenuostabu, jog pasaulis ne kartą mūsų krašto aludarių gaminius yra įvertinęs aukščiausiais apdovanojimais.
„Puikiai mokame virti tradicines, ekstra populiarumo seniai sulaukusias alaus rūšis, tačiau tai gerai daro daug pasaulio šalių. Nemanau, kad atsiliekame nuo kokių nors aludarystės tradicijų nei gamybos, nei vartojimo prasme. Nėra taip, kad Lietuva vytųsi pasaulinius aludarystės standartus. Esame panašioje linijoje, einame panašiu kūrybiniu keliu. Daugiau skirtumų gal yra apskritai tarp JAV ir Europos. Jie nėra labai dideli, tiesiog kai kurios mados ar naujovės startuoja JAV, o į Europą ateina kiek vėliau ir čia įgauna savo savitumą. Turbūt labiausiai visus šiandien vejasi Azija. Jie dar tik dabar atranda tradicinį lagerį ar pilsnerį, kai mes jau esame išėję į visiškai naują kraftinio alaus pasaulį, kuriame skoniai yra visiškai kitokie“, – sako „Švyturys Brewery“ aludaris M. Matukas.
Vis dėlto, jo nuomone, pasauliui nemažai papasakoti šiandien galime apie vis labiau populiarėjantį kraftinį alų, kurio per kelerius pastaruosius metus išbandėme šimtus įvairių rūšių ir skonių.
„Kai kalbame apie nišinius alaus skonius, manyčiau, nemažai šalių net ir lenkiame. Lietuvoje turime puikias galimybes eksperimentuoti, nes žmonės mielai išbando naujus skonius. Turime naujos kartos aludarių, kurie moka derinti tradicijas ir naujus skonius, tad tuo tikrai gana smarkiai išsiskiriame ir esame žinomi. Tradicijos keičiasi ir nuo to geriau tiek vartotojams, tiek mums, kūrėjams“, – pastebi aludaris.
Vaisių skonio alus be vaisių?
Tradicijas mėgstantys lietuviai, pasirodo, visai mielai į savo širdis įsileidžia ir naujoves, pastebi aludaris.
Per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje itin populiarus tapo IPA (India Pale Ale) stiliaus alus. Įprastai šis alus visų pirma siejamas su išskirtiniu jo kartumu, tačiau, kaip teigia aludaris, šiandien IPA tapo viena labiausiai skoniais improvizuoti leidžiančių alaus rūšių.
„Anksčiau gal nebūtume pagalvoję, kad tokie populiarūs gali būti įvairūs žoliniai, pušų motyvai aluje. IPA taip pat šiandien jau neatsiejama ir nuo citrusinių vaisių skonių, taip pat persikų, mangų, abrikosų, įvairių egzotinių vaisių motyvų“, – kalba M. Matukas.
Įvairių vaisių poskonių alų galima gaminti dvejopai: paskaninant jį tais pačiais vaisiais arba netikėtus skonius išgaunant eksperimentuojant su visame pasaulyje augančiomis skirtingomis apynių rūšimis.
„Kadangi esame išbandę galybę rūšių įvairių apynių, tai gamyboje vaisių net nenaudojant išgauname įvairius juos primenančius poskonius. Aluje galima jausti mangų, persikų, abrikosų skonius, nors šių vaisių gamyboje nenaudojame. Tiesiog pasitelkiant apynius, juos maišant. Dėl specifinių klimato ypatybių ir išvestų rūšių apyniai iš Okeanijos, Šiaurės Amerikos gali alui suteikti visai kitokį skonį“, - teigia alaus ekspertas.
Pasak jo, įvairių vaisių skonių atsiradimas aluje labiausiai susijęs su pastaraisiais metais išplitusia rūgštaus alaus mada.
„Anksčiau baruose rūgštesnio skonio vaisių, uogų papildymą alui suteikdavo jį maišant su įvairiais sirupais, o dabar mes stengiamės alų iš karto pagaminti aludarių subalansuoto specifinio skonio. Beje, dabar mūsų vadinami „rūgštukai“ jau evoliucionuoja į saldžiarūgščius, labiau desertinius skonius“, – teigia pašnekovas.
Kita gana aiškiai išryškėjusi netradicinio alaus skonio atmaina, anot pašnekovo, yra susijusi su alaus ir desertų derinimu.
„Labai įdomūs yra įvairūs stauto stiliaus alūs, nes šiandien jie turi įvairių kepinių, pavyzdžiui morkų pyrago, poskonius, taip pat juose gali būti jaučiamas šokoladinių ledų, pieninio šokolado, džiovintų vaisių, chai latte kavos, riešutų skonis. Visus juos suformuojame natūraliai iš įvairiausių salyklų ir prieskonių. Yra žmonių, kurie šiuos skonius aluje labai mėgsta“, – sako aludaris.
M. Matukas dėsto, kad paskutinįjį dešimtmetį aludarystės menas buvo atsidūręs savotiškame chaose, kai aludariai ypač daug eksperimentavo ir norėjo, regis, sukurti kuo daugiau įvairių alaus skonių. Pastaruoju metu tendencijos ima nusistovėti.
„Porą pastarųjų metų tai jau gana rami kelionė, ramiau dairomės, nebėra tiek blaškymosi. Manau, kad daugelis per šį laiką atrastų ir žmonių pamėgtų skonių turėtų išlikti ir ateityje, tai nebus tik trumpalaikė mada“, – teigia jis.
Anot jo, vienais metų laikais žmonės renkasi pilnesnius, sunkesnius, kitais – lengvesnius, yra ir nemirštantys stiliai, kurie populiarūs visais metų laikais.
Lietuviams kol kas dar gana menkai pažįstami alūs, gaminami naudojant vyno mieles. Dėl neįprasto, šiek tiek sidrą ir putojantį vyną primenančio skonio jie turi nedaug, tačiau ištikimų gerbėjų.
„Tokį alų žmonės dažniausiai arba labai mėgsta, arba jo nesupranta. Dar viena naujovė – alaus brandinimas ąžuolinėse buvusių kitų gėrimų statinėse. Alus jose įgauna įvairiausių skonių: migdolų, vanilės, viskio, vyno, romo, prieskonių ir t.t.“, – pastebi pašnekovas.
Tradiciniam alui vietos po saule liks
Ar visos šios aludarystės naujovės reiškia, kad tradicinis alus praras savo populiarumą? M. Matukas sako taip jokiu būdu nemanantis. Jo nuomone, dalis alaus mėgėjų visada liks ištikimi tradicijoms, kurioms pagarbą jaučia net ir naujovių ieškantys vartotojai.
„Klasikiniai pilsneriai ir lageriai rinkas buvo užkariavę paskutinį šimtmetį ir dominavo. Jei dar prieš dvidešimtmetį daugiau nei du trečdalius išgerto alaus sudarydavo klasikinės rūšys, tai šios proporcijos pamažu keičiasi. Manau, kad šie įprasti alaus skoniai niekur nedings, kaip kad nedingo šimtus metų. Tradicinis alus turi savo gerbėjus“, – mano M. Matukas.
Vienas įrodymų, kad klasikinis alus populiarumo nepraranda – daugybę metų verdamas ir pasaulinius apdovanojimus skinantis flagmanas „Ekstra“, kaip ir nealkoholinės jo versijos sėkmė.
Kita vertus, tradicinės alaus rūšys taip pat nebėra visą laiką vienodos.
„Aludariai ieško ir tradiciniuose aluose įtraukia naujų elementų ar modernių interpretacijų, atranda vieną kitą naujovę. Man tai labai patinka, nes suteikia gamintojams išskirtinumo, leidžią į tradicinį alų pažvelgti kiek kitaip, naujos kartos akimis. Šiandien dėl mokslo ir modernios aludarystės technologijų galime pasiūlyti tobulesnius skonius – patobulinti net ir tradicinius“, – teigia eksperimentuoti mėgstantis aludaris.