Prieš du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusi veikti pensijų kaupimo sistema atvėrė galimybę gyventojams kaupti papildomą pensiją asmeniškai – savo pensijų sąskaitoje. Skatindama rūpintis papildomu kaupimu ir asmeninėmis ateities finansinėmis galimybėmis, prie to prisideda ir valstybė, prie gyventojų pervedamų 3 proc. nuo savo atlyginimo papildomai pridėdama 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiemet į vadinamąją II pakopą automatiškai įtraukti 59,7 tūkst. papildomai pensijai nekaupiančių asmenų. Kiek iš jų sutiko kaupti papildomą pensiją asmeniškai, o kiek atsisakė, paaiškės netrukus, mat apsispręsti galima iki birželio 30 dienos.
„Kaupimas pensijai, be abejonės, susijęs su finansiniu raštingumu. Natūralu, kad mūsų finansinis raštingumas yra mažesnis nei kai kurių išsivysčiusių ES šalių nepaisant to, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo praėjo nemažai metų. Veikiausiai iš čia kyla ir dauguma neigiamų nuostatų papildomo kaupimo pensijai atžvilgiu.
Iš kitos pusės, galimai trūksta komunikacijos tiek iš politikų, tiek iš kaupimo vykdytojų informuojant gyventojus apie naudas dalyvaujantiems sistemoje. Žinoma, tiems dalykams dėmesio skiriama ir tikrai nemažai, tačiau informacija ne visuomet pasieki tuos, kuriuos turėtų pasiekti“, – sako ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Asmenys, skeptiškai žiūrintys į papildomą pensijos kaupimą privačiuose fonduose ir atsisakę dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, įvardija skirtingas sprendimo priežastis – vieni nepasitiki pačia sistema, kiti renkasi pensijos kaupimui skirtą pinigų dalį išleisti čia ir dabar, o treti apskritai nesuka sau galvos dėl pensijos.
„Tikrai yra žmonių, kurie laikosi tokio požiūrio – duokit mano pinigus dabar, o aš jau pensijoje kaip nors išsisuksiu. Juo labiau, Sodros pensijų sistema gal ir nėra ideali, tačiau ir ne visai bloga, visgi kažkoks saugumas garantuojamas, – sako T. Medaiskis. – Kitas dalykas, pakurstomos baimės, esą papildomas kaupimas yra naudingas tik pensijų fondų vykdytojams, o ne dalyviams, nors tai – visiška netiesa. Natūralu, kad privačiame sektoriuje veikiantys pensijų fondų valdytojai iš savo veiklos uždirba lygiai taip pat, kaip parduotuvės, autoservisai ir kitos skirtingas paslaugas gyventojams teikiančios įstaigos. Bet uždirbdami sau, jie uždirba ir kaupimo dalyviams.“
Pensijų kaupimo sistema – maksimaliai naudai pajusti prireiks laiko
Kaip viena iš gana dažnai minimų atsisakymo dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje priežasčių įvardijama viena sąlygų – sutikus kaupti, galimybės pasitraukti nebebus.
Šiuo metu baigti kaupti fonde įmanoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus visą sukauptą išmoką, taip pat teismui pripažinus sutartį negaliojančia. Atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad visa papildomo kaupimo pensijoms sistema yra grindžiama masiškumu ir stabilumu – tai, viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl prisijungę prie kaupimo II pensijų pakopoje neturi galimybės to atsisakyti kada panorėję. Būtent masiškumas, kuomet sistemoje dalyvauja didžioji dalis gyventojų, ir jos stabilumas yra teigiamų investicinių gražų pagrindas.
Vis dėlto dar šiais metais priimtame Konstitucinio Teismo sprendime nurodoma – nuostata neleisti pasitraukti iš papildomo kaupimo pensijai sistemos prieštarauja Konstitucijai. Anot T. Medaiskio, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, galimo pasitraukimo ar laikino dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje sustabdymo galimybę galima būtų apsibrėžti pagal du kriterijus – kai dalyvavimas yra netikslingas arba stipriai apsunkintas dėl svarbių priežasčių. Ką reikėtų laikyti svarbiomis priežastimis, šiuo metu aktyviai diskutuojama.
„Tokių atvejų neturėtų būti labai daug. Pavyzdžiui, netikslingu kaupimu galima būtų įvardinti gyvenimišką situaciją, kuomet žmogus serga kritine liga ir žino, kad senatvės pensijos jis tikrai nesulauks, o sukauptus pinigus galėtų panaudoti, tarkim, dabartinėms medicininėms reikmėms. Apsunkinto dalyvavimo atveju galima įvardinti tokias priežastis kaip stipriai sumažėjusias finansines galimybes, kuomet ir tie 3 proc. į fondą mokamų lėšų nuo gaunamų pajamų žmogui yra gyvybiškai svarbūs tuomečiam pragyvenimui. Tokiu atveju logiška būtų svarstyti dalyvavimo pensijų kaupime stabdymą ne vieneriems metams, o ilgesniam laikotarpiui – kol finansinė žmogaus padėtis atsistatys“, – sako ekonomistas.
T. Medaiskis priduria – iš esmės pensijų fondų veikla yra sėkminga ir netgi rodanti puikius rezultatus pagal turto augimą. Sistema visuomet gali būti tobulinama, bet tą daryti reikia labai atsakingai ir tikrai retais išskirtiniais atvejais. Tačiau kol kas įvertinti viso papildomo kaupimo pensijai potencialo dar negalime – tik 35-40 metų kaupimo laikotarpis leistų visiškai įvertinti mastą, kuriuo kaupiamoji sistema prisidėtų prie socialinio draudimo pensijos.