5 reikšmingi socialiniai pokyčiai per 20 narystės ES metų:
Vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje padidėjo daugiau nei 5 kartus: nuo 256 Eur iki 1304 eurų.
Senatvės pensijos augo dar sparčiau – nuo 109 Eur iki 644 Eur.
BVP vienam gyventojui Lietuvoje augo daugiau nei 4,6 karto – nuo 5395 Eur iki 25066 Eur.
Profesinio mokymo, neformaliojo švietimo, profesinio orientavimo ir įgūdžių tobulinimo veiklose dalyvavo daugiau nei 75 tūkst. bedarbių – 82 proc. jų sėkmingai įsidarbino.
Traukėsi socialinių pašalpų gavėjų ratas: užimtumo lygis įstojus į ES išaugo nuo 61,6 iki 73,2 proc., o nedarbo lygis Lietuvoje – žemesnis nei ES vidurkis.
„Įstojimas į ES atvėrė Lietuvai naujas galimybes tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Didele dalimi dėl ES fondų ir investicijų į infrastruktūrą, švietimą, sveikatą bei socialinę apsaugą, turėjome galimybę matyti sparčius gyvenimo kokybės pokyčius. ES investicijos svariai prisidėjo prie darbo vietų kūrimo, švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybės gerinimo, žmonių su negalia poreikių atliepimo bei daugybės kitų kiekvienam iš mūsų svarbių gyvenimo sričių“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė.
Turintiems negalią – pilnavertis gyvenimas visuomenėje
ES investicijų naudą ir poveikį gyventojai galėjo pajusti skirtingose srityse – socialinių paslaugų sferoje, kultūrinėje plotmėje, sveikatos sistemoje. Įgyvendinti projektai atvėrė platesnes galimybes kiekvienam gyventi saugiau, sveikiau, aktyviau, turiningiau.
Pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams – žmonėms su negalia ir jų artimiesiems, šeimoms, vyresnio amžiaus žmonėms – socialinės paslaugos tapo kokybiškesnės ir labiau prieinamos. Džiugina ir tai, kad socialinių paslaugų žemėlapis plečiasi, o savivaldybės aktyviai įsitraukia į alternatyvių institucinei globai paslaugų plėtrą bendruomenėje.
Siekiant, kad kuo daugiau žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia gyventų šalia mūsų – bendruomenėse, o ne institucijose – duris Lietuvoje jau atvėrė virš 50 grupinio gyvenimo namų. Lietuvoje steigiami grupinio gyvenimo namai – dažniausiai nedidelis būstas, kuriame visą parą padedant darbuotojams gyvena iki 10 intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių. Dar apie 200 žmonių, kuriems reikalinga ne tokia intensyvi socialinių paslaugų srities darbuotojų pagalba, gyvena apsaugotuose būstuose – jų skaičių ir toliau planuojama plėsti.
Intelekto ar psichikos negalią turinčių žmonių savarankiškumo didinimui, galimybėms integruotis bei susirasti darbą įgyvendinamos ir kitos priemonės: atveriamos socialinės dirbtuvės, teikiamos įdarbinimo su pagalba bei pagalbos priimant sprendimus paslaugos.
Į negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą orientuotos priemonės, numatytos įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ projektą, jau duoda akivaizdžius rezultatus: skaičiuojama, kad kone kas trečias negalią turintis darbingo amžiaus žmogus sėkmingai dirba, o siekiančių įgyti naują profesinę kvalifikaciją skaičius nuosekliai auga – tai žmonėms su negalia atveria ne tik daugiau galimybių, bet ir leidžia daugiau uždirbti. Projektas, kurio rezultatais galime pelnytai didžiuotis, šiemet tapo tarptautinių „RegioStars“ apdovanojimų finalistu – atiduoti savo balsą už šį ar kitą projektą bus galima nuo rugsėjo 2 iki spalio 8 d.
Lietuvos tikslas – namus ir saugią aplinką turintys vaikai
Reikšmingi pokyčiai palietė ir kitas socialiniai pažeidžiamų asmenų grupes – per ketverius metus perpus sumažėjo globos įstaigose gyvenančių vaikų.
Įgyvendinant projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ buvo sukurtas ir išvystytas globos centrų tinklas visoje Lietuvoje. Šeimas surado keli tūkstančiai vaikų, globojamiems ir įvaikintiems vaikams suteikta 215 834 paslaugų. Vykstantys pokyčiai šioje srityje – tai siekis kurti kuo artimesnę šeimai aplinką, kad tai, kas šeimoje augančiam vaikui yra savaime suprantama, būtų lengvai pasiekiama ir globos namuose augančiam vaikui.
Vaikams, kurie tinkamos priežiūros, rūpesčio, dėmesio nesulaukia savo šeimose, atviri ir vaikų dienos centrai – čia ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai, padedama spręsti šeimoje iškilusias problemas, rūpinamasi vaiko teisių apsauga, organizuojama psichologinė pagalba, teikiamos kitos individualios socialinės paslaugos.
Socialiai pažeidžiamiems asmenims – daugiau galimybių
Visuomenės pagalbos dažnai prireikia ir mažiau motyvacijos turintiems, sunkumų patiriantiems jaunuoliams – anksti iškritusiems iš švietimo sistemos, neturėjusiems pakankamo palaikymo artimoje aplinkoje, linkusiems nusikalsti ar nesutelpantiems į visuomenės piešiamo paveikslo rėmus, kuriuose jaunimas yra veržlus, ambicingas ir užtikrintai konkuruojantis profesiniame lauke.
Siekiant plėtoti socialinės integracijos paslaugas, didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenėje ir darbo rinkoje, sėkmingai įgyvendintas unikalus Europos socialinio fondo agentūros projektas „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“.
Projektas subūrė platų unikalias idėjas pasiūliusių organizacijų ratą: buvo atrinkta ir įgyvendinta 70 projektinių idėjų, kurių metu net 50 procentų iš 3000 dalyvavusių asmenų pasiekė reikšmingų pokyčių savo gyvenime – pradėjo dirbti ar mokytis. Projektinės veiklos padėjo kurti ir kitas pridėtines vertes: stiprino pasitikėjimą savimi, prisidėjo prie šeimos gerovės, geresnės psichologinės sveikatos bei psichologinio klimato kūrimo, leido užmegzti tamprius ryšius su bendruomene, taip pat prisidėjo prie nusikalstamumo mažinimo ir kt.
Garbus amžius – ne kliūtis aktyviai gyventi
Reikšmingus pokyčius per pastaruosius dvidešimt ES narystės metų pajuto ir Lietuvos senjorai. Juos džiugina ne tik nuosekliai augančios pensijos, bet ir užimtumui bei įtraukčiai į visuomenę skirtos priemonės – modernizuojama bendruomeninių socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūra, plėtojama tvari ilgalaikės priežiūros paslaugų asmens namuose sistema, remiama vyresnių žmonių integracija į darbo rinką bei vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas.
Šiandien mūsų šalyje jau veikia daugiau nei 50 Trečiojo amžiaus universitetų, kurie buria aktyvius, smalsius ir bendruomeniškus senjorus skirtinguose Lietuvos miestuose. Čia bendraminčiai gali domėtis menais, kultūra, sveika gyvensena bei kitomis temomis, mokytis kalbų, sportuoti, keliauti po Lietuvą ir užsienio šalis.
Tarp milijono Europos genomų – ir Lietuvos genomas
Nuolatos kinta ir Lietuvos sveikatos sistema – visuomenės sveikatos paslaugų gerinimo projektai suplanuoti ir įgyvendinami visuose šalies regionuose. Tarp ryškiausių pastarųjų metų pažibų – Kauno klinikose atidarytas branduolinės medicinos tyrimų centras (ciklotronas), Vilniuje duris atvėrusi moderniausia Baltijos regione infekcinė ligoninė, Vaiko raidos ir pediatrijos ligoninės Santaros ir Kauno klinikose. Gyventojai taip pat teigiamai įvertino aktyviai Lietuvoje plėtojamą nuotolinio pacientų konsultavimo (telemedicinos) paslaugą.
Tačiau galvodami apie kiekvieno gyventojo gerovę šiandien, keliame ambicingus tikslus ir ateičiai. Įgyvendinant „Lietuvos genomo“ projektą, finansuojamą ES lėšomis, mūsų šalyje bus atliekami Lietuvos populiaciją atspindinčios reprezentatyvios imties žmogaus viso genomo sekos nustatymo tyrimai, kurie leis ne tik pagerinti retų, paveldimų, onkologinių ir kitų sudėtingų ligų diagnostiką bei gydymą, bet bus panaudoti ir kuriant nacionalinį ir Europos genomo tinklą.
Iki 2026 metų pabaigos numatoma atlikti mažiausiai 1570 Lietuvos gyventojų genomo tyrimų, kurie ir sudarys nacionalinio genominės medicinos tinklo pagrindą bei reprezentuos Lietuvos populiaciją Europos genomo tinkle. Tvarus genominės medicinos tinklas šalyje taip pat įgalintų dar labiau plėtoti personalizuotą, t.y., geriausiai konkrečiam pacientui tinkamą, mediciną, kurios tikslas – konkreti diagnozė arba medikamentas konkrečiam pacientui.
Gražesnė, įdomesnė, modernesnė Lietuva – kiekvienam
ES struktūriniai fondai ir investicijos ženkliai prisidėjo ir prie kultūros paveldo išsaugojimo bei atkūrimo Lietuvoje. Daugybė dvarų, pilių, bažnyčių, sinagogų, kitų kultūros objektų visuose šalies regionuose buvo renovuoti, restauruoti ir pritaikyti kultūros reikmėms. Naujam gyvenimui prikelti pastatai padeda regionams atgimti, skatina visų amžiaus grupių gyventojus įsitraukti į kultūrinius, visuomeninius projektus bei veiklas.
Moderniais vizualiniais bei pasaulinio lygio akustiniais sprendimais stebinantis rekonstruotas Klaipėdos muzikinis teatras, lankytojams duris į visapusiškai turtingą praeitį atverianti atgijusi Sapiegų rūmų rezidencija, Panevėžyje iškilęs didžiausias šiuolaikinio meno centras Šiaurės Lietuvoje Stasys Museum – tai tik keli iš daugybės sėkmingai įgyvendintų ES investicijų projektų, padedančių kurti jaukesnę aplinką ir skirtingų poreikių žmonėms pritaikytą infrastruktūrą.
Nuo didžiųjų miestų iki atokiausių Lietuvos kampelių – įgyvendinti projektai keičia žmonių gyvenimus, o atnaujintos erdvės skatina veikti – keliauti, atrasti, pažinti.
O norintieji pasinerti į kultūros verpetą, rugpjūčio 23–25 dienomis kviečiami aplankyti kultūros erdvių festivalį „16“: jo metu turėsite galimybę aplankyti atnaujintas ar visiškai naujas kultūros įstaigas visoje Lietuvoje: teatrus, muziejus, bibliotekas, koncertines įstaigas. Festivaliu simboliškai vainikuojamas ypač intensyvus kultūros erdvių atnaujinimo etapas, kurio proveržiui reikšmingos buvo ne tik valstybės, bet ir ES investicijos.
Socialinė sritis ir toliau išlieka ES investicijų prioritetu
Didžioji dalis per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos įgyvendintų socialinės srities projektų bent iš dalies buvo finansuojami ES biudžeto lėšomis. Daugiau nei 16 mlrd. Eur ES viešųjų investicijų svariai prisidėjo prie darbo vietų kūrimo, švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų kokybės gerinimo, žmonių su negalia poreikių atliepimo.
Per ES investicijų dvidešimtmečio laikotarpį Lietuva pasižymėjo pasaulyje kaip inovatyvi šalis, gebanti sukurti ne vieną sėkmingą, į socialinę žmonių gerovę bei realius pokyčius orientuotą projektą.
Lietuvos narystę ES su gyvenimo lygio pagerėjimu sieja daugiau nei trečdalis piliečių: 2004 metais tik 4 iš 10 tautiečių sakydavo, kad yra patenkinti gyvenimu, dabar taip atsako 8 iš 10.
Užimtumo didinimas, socialinės įtraukties skatinimas bei socialinių paslaugų prieinamumo gerinimas ir toliau išlieka prioritetiniu ES fondų investicijų Lietuvoje tikslu. Tęsiant sėkmingai įgyvendintų projektų inicijuotus teigiamus pokyčius, ir toliau planuojama plėsti socialinio būsto fondą, modernizuoti nestacionarias paslaugas ir skatinti socialines inovacijas, siekiant spręsti ilgalaikes socialines problemas bei prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių.
„20 metų stiprESni“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, skirta Lietuvos narystės ES 20 – mečio minėjimui. Kampanijos tikslas – atskleisti ES fondų investicijų Lietuvoje rezultatus skirtingose srityse. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.