Kaip atskirti perdegimą nuo nuovargio?
Rugsėjo 15 d. personalo konrefencijoje „HR Savaitė Lietuva“ savo pranešimą pristatysiantis R. Haringtonas sako, jog atskirti perdegimą nuo nuovargio galima pagal tokius simptomus: emocinis ir fizinis nuovargis, nuotaikos nebuvimas, pradeda varginti santykiai su draugais ir kolegomis, pablogėjusi miego kokybė. „Jei suteikiate sau pakankamai kokybiško laiko pailsėti, o kalbėdamas apie kokybišką poilsį turiu omenyje, ne gulėjimą ir žiūrėjimą į telefoną, o ramybę gamtoje be stimuliatorių, pavyzdžiui, visą savaitgalį nieko neveikiate ir ilsitės, o pirmadienį grįžtate į darbą ir vis tiek jaučiatės išsekęs, arba per ilgesnes atostogas tikrai ilsitės, bet po jų vis tiek jaučiatės nepakankamai darbingas ir pavargęs – tai ženklas, kad galite būti perdegęs“, – sako perdegimo ekspertas.
Kas vyksta su mūsų kūnu, kai patiriame perdegimą? Anot pašnekovo, mūsų kūnas yra sudėtinga sistema, kuri palaiko sveiką pusiausvyrą, bet patiriant nuolatinį stresą iš išorės ir vidaus, nors kūnas ir bando išlaikyti stabilumą, pusiausvyra ilgainiui išsibalansuoja, o sveikimas yra ilgas procesas. „Aš dažnai naudoju analogiją: kūnas yra tarsi keptuvė – jei ją nuolat naudojate aukštame karštyje, ji sudega ir tampa labai sunku ją išvalyti“, – mintimis dalijasi R. Haringtonas.
Gyvename ištvermės kultūroje
Pasak „HR Savaitės Lietuva“ pranešėjo, naujausiose apklausose 73 procentai personalo direktorių teigia, kad per didelis darbo krūvis yra pagrindinis perdegimo veiksnys. „Ištvermė yra viena nuostabiausių žmonijos savybių, kuri mums padeda išgyventi patiriant stresą ir nuolatinius pokyčius. Problema yra tada, kai mes veržiamės į priekį nepaisydami savo galimybių ribų. Baisiausia – kad šiandien toks elgesys yra garbinamas, tokie žmonės dažniausiai yra paaukštinami ir laikomi ištvermės pavyzdžiais. Tokioje ištvermės darbo kultūroje jaunesniems darbuotojams sunku pripažinti, kad jie negeba pasivyti greito tempo, nes jei tai pasakys savo vadovui, nebus paaukštinti. Todėl, žmonės toliau žengia per savo galimybių ribas ir taip perdega“, – sako pašnekovas.
Anot R. Haringtono, ką dabar matome daugumoje organizacijų – lūkesčiai darbuotojams siekia 110 proc. visą laiką. Ekspertas sako, kad neįmanoma visą laiką dirbti viršijant savo pajėgumo ribas, ankščiau ar vėliau toks tempas turi neigiamas pasekmes: žmonės patiria psichikos ar fizines problemas, išeina iš darbo, o tai įmonei kainuoja daug.
„Naujausias Harvardo verslo apžvalgos tyrimas rodo, kad gerai dirbančios komandos iš tikrųjų nuolat dirba 85 proc. pajėgumu. Mano manymu, geriausios organizacijos yra tos, kurios veikia laviruodamos tarp laiko, skirto būti labai produktyviais ir laiko atsinaujinti. Turėtume sugebėti pradėti nuoširdų ir atvirą pokalbį su vadovais apie patiriamą spaudimą, apie žmonių pajėgumus, kurie nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, jūs ką tik susilaukėte vaiko ir blogai miegate, išsiskyrėte su savo partneriu ar vyru, susirgo jūsų giminaitis. Geros organizacijos gali sukurti psichologinį saugumą, skatinti diskusiją apie žmonių gebėjimus ar tai, ką jie gali duoti, ir į ką jie turėtų sutelkti dėmesį, kad galėtų prisidėti prie įmonės“, – sako perdegimo ekspertas.
Įmonės supranta problemos rimtumą
Pasak pašnekovo, šiandien organizacijos supranta, kad perdegimas yra didžiulė problema, vyresnieji įmonių vadovai koreguoja įmonių augimo planus pagal jų darbuotojų pajėgumus. Taip pat renka duomenis apie tai, kiek žmonių perdegė, turėjo psichikos ir fizinių problemų bei ieško būdų, kurie pagerintų darbuotojų savijautą, bet kartu nepakenktų verslui.
„Kalbant apie vadovus, kurie tiesiogiai dirba su žmonėmis, manau, geriausia, ką gali padaryti įmonės – tai apmokyti juos, kaip įmonės tikslus paversti komandos tikslais, padėti darbuotojams išskirti individualius prioritetus ir padėti susikoncentruoti į tai, kas iš tikrųjų svarbu. Taip pat vadovai turėtų padėti žmonėms rasti vietą, kurioje jie galėtų dirbti neblaškomi triukšmo, sumažinti susitikimų ir kitų neprioritetinių veiklų skaičių. Iš esmės sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų susikaupti darbui, o perteklinį laiką galėtų išnaudoti savo gerovės stiprinimui“, – patarimais dalijasi R. Haringtonas.
Kaip galime padėti sau?
Geriausia, ką galime padaryti dėl savęs – užduoti sau svarbų klausimą. R. Haringtonas sako: „Yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padidintumėte savo fizinį, protinį ir emocinį pajėgumą. Tačiau tam tikra prasme perdegęs kūnas Jums sako: „Taip, kaip tu gyveni savo gyvenimą, yra neteisinga ir aš duosiu tau šiuos ženklus, kol tu juos išgirsi ir pakeisi kryptį“.
Taigi patyrus perdegimą jums reikia laiko pailsėti ir atsigauti, bet taip pat svarbu užduoti sau klausimą: „Ar taip, kaip aš gyvenu, iš tikrųjų atliepia tai, ko reikia mano protui, kūnui ir sielai klestėti?”
R. Haringtono pranešimas „Nuo perdegimo prie atsparumo: kodėl mes painiojame ištvermę ir atsparumą“ – „HR Savaitė Lietuva“, rugsėjo 15 d.