Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau ne vienerius metus aktyviai inicijuoja ir kartu su partneriais vysto naujas verslumo ugdymo programas. 5–8 klasių moksleiviai mokomąsias bendroves ir skaitmeninius produktus kuria Skaitmeninio verslumo ugdymo programoje, o 9–12 klasių moksleiviai mokomąsias bendroves steigia praktinėje verslumo ugdymo programoje „accelerator_x“, kur taip pat mokosi priimti svarbiausius verslo sprendimus ir praeiti visus verslo vystymo etapus.
Kaip pasakoja Patricija Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė, naujoji 9-10 klasių moksleiviams skirta programa turėtų startuoti jau šių metų rugsėjo 23 dieną.
„Šia programa bus siekiama paskatinti moksleivius kurti kuo daugiau inovatyvių idėjų verslui, nes moksleiviai yra mūsų ateitis – pabaigę mokslus, būtent jie steigs verslus. Antrasis programos tikslas – mokyti juos naudotis dirbtiniu intelektu, praktiškai apčiuopiamu įrankiu verslo kūrimui ir tam tikrų verslo problemų sprendimui“, – pasakoja P. Reut.
Monika Katkutė Gelžinė, švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja ir nuolatinio mokymosi programos pradinių klasių mokytojams „Teachers Lead Tech“ įkūrėja antrina – 9–10 klasių moksleiviams labai aktualu, kad ugdymo procesas būtų kuo arčiau realaus gyvenimo, o praktinių verslo problemų sprendimo su DI įgūdžių ugdymo programa būtent į tai ir orientuota.
„Šiuolaikiniai startuoliai keičia požiūrį ne tik kaip kuriame verslą, bet ir kaip apskritai galvojame, dirbame, mąstome, o į verslumo mokymosi sampratą jau telpa kur kas daugiau reikalingų įgūdžių, nei tik verslo kūrimas. Labai tikėtina, kad dauguma dabarties ir ateities verslo sprendimų bus paliesti ir įtakoti technologinių galimybių, o dirbtinis intelektas yra puiki galimybė išsikelti sau aukštesnį technologinį tikslą ir ieškoti sumanių sprendimų“, – sako M. Katkutė Gelžinė.
Programa pasieks ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų moksleivius
Pašnekovė pasakoja, kad darbas su DI yra įtrauktas į 9–10 klasių moksleivių bendro ugdymo programą, tad ši pilotinė programa, vykdoma informatikos pamokų metu, taps papildoma priemone ir galimybe ugdyti aukštesnes kompetencijas šioje srityje.
„Atėję į informatikos pamoką moksleiviai ne skaitys apie dirbtinį intelektą, o realiai naudosis visomis jo teikiamomis galimybėmis verslo idėjų kūrimui. Kitaip tariant, informatikos pamokos mokiniams bus ne teorinės, o laboratorinės“, – sako M. Katkutė Gelžinė.
Inovacijų agentūros atstovė P. Reut priduria, kad ugdyti įgūdžius pagal šią programą turės galimybę ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir regionų moksleiviai, o idėjai pasiteisinus, planuojama pasiūlyti išbandyti programą ir vyresnių klasių moksleiviams.
Tuo pačiu pašnekovė dalinasi gerosiomis moksleivių patirtimis iš jaunesnių klasių moksleiviams vykdytų programų.
Štai Alytaus Likiškėlių progimnazijos moksleiviai, dalyvavę Skaitmeninio verslumo ugdymo programoje, sprendė labai aktualią problemą – kaip sumažinti greitosios mados kuriamą aplinkos taršą. Bendromis jėgomis jie susikūrė virtualios realybės aplinką, kurioje galima derinti skirtingus drabužius savo spintoje ir tokiu būdu siekti skirtingų tikslų – taupyti laiką ir pinigus, mažinti vartotojiškumą. Tuo tarpu Skaitmeninio verslumo ugdymo programą reguliariame savo tvarkaraštyje jau turinčios Kaišiadorių rajono Kruonio pagrindinės mokyklos moksleiviai dirbtinį intelektą pritaikė kalbos analizei. Tokiu būdu jie susikūrė asistentus, padedančius išvengti lietuvių kalbos rašybos klaidų.
Abi pašnekovės sutinka – inovatyvios mokymosi programos, skirtos moksleivių įgūdžių tobulinimui, itin naudingos ir juos ugdantiems pedagogams.
„Mokytojo darbas nėra vytis technologijas, nes jų nei aplenksi, nei pasivysi. Mokytojas yra kuratorius ir mentorius, tačiau dažnu atveju dirbtinio intelekto prototipų kūrimo procese jis net nežino daugumos atsakymų, tad kartu su mokiniais grįžta į kūrėjo rolę ir kaip veikėjas dalyvauja visame mokymosi procese“, – sako M. Katkutė Gelžinė.