„Sakyti, kad tikslingai ėjau link to, kur esu dabar, būtų ne visai tikslu, tačiau kiek save prisimenu, visada buvau ypatingai smalsi. Vaikystėje, kaip ir dauguma vaikų, buvau labai žingeidi, domėjausi daugybe skirtingų dalykų, mėgau skaityti knygas ir visuomet puoselėjau meilę žinioms“, – prisimena jauna moteris.
Šiais metais Jovita įgijo psichologijos sveikatos magistro laipsnį, pradėjo dirbti psichologe. Kaip pasakoja pašnekovė, svarstymų, kokioje srityje norėtų dirbti, buvo įvairių, tačiau psichologija ją visuomet traukė. „Psichologija atrodo paslaptinga sritis, tačiau kai pradedi į ją gilintis, supranti, kad daugybė dalykų šioje srityje yra paremta mokslu ir tyrimais. Matyt būtent tai mane labiausiai ir žavi“, – pasakoja Jovita ir pastebi, kad psichologijos mokslas – toli gražu ne tik bendravimas su žmonėmis, bet ir daugybės teorinių žinių reikalaujanti profesija.
Pasiteiravus, ar negąsdino faktas, kad šioje srityje nemažai laiko teks praleisti studijuojant mokslinius straipsnius bei literatūrą, Jovita tikina: viskas priklauso nuo požiūrio į pačią veiklą.
„Vienam įdomu skaityti knygas apie Lietuvos istoriją, o kitam tai gali būti visiškas laiko švaistymas. Jei pasirenki darbo kryptį, kuri tau pačiam yra įdomi, tuomet ir informacijos rinkimas tampa intriguojančiu, naudingu procesu. Ieškai tikrosios tiesos tarp vienas kitam prieštaraujančių faktų bei nuostatų, sužinai daugybę naujų dalykų, o nauji atradimai visuomet jaudina“, – sako psichologė.
Patirties sėmėsi iš geriausių
Dar studijuodamas universitete, magistro studijų antrame kurse, Jovita atliko praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos kuruojamą ir ES socialinio fondo lėšomis finansuojama programą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“. Kaip sako pati pašnekovė, ši patirtis leido pagilinti turimas žinias, įgauti naujos patirties.
„Mano mokslinio darbo vadovė patarė pateikti savo projektą Lietuvos mokslo tarybai. Pasiūlymu pasinaudojau ir konkurso keliu buvau atrinkta praktikai. Turėjau galimybę išgirsti ir kitų jaunųjų Lietuvos tyrėjų parengtus pranešimus, konsultuotis su patyrusiais mokslininkai ir plėsti savo žinių ratą bei kompetencijų lygį“, – pasakoja mergina.
Svarstantiems, ar verta sudalyvauti Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje veikloje, Jovita pataria nedvejoti – papildyti savo žinių bagažą visuomet verta ir sveikintina. Pati Jovita tikina: visa tai jai buvo nauja patirtis, kurios kitur ji negalėjo įgyti.
Priešlaikinio gimdymo pasekmės
Bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba Jovita atliko tyrimą „Priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų trauminės patirties, polinkio į kaltę ir gėdą bei potrauminio augimo sąsajos“. Tyrimo subjekto pasirinkimą, pasak jos, nulėmė aktuali problema – moterų psichologinė būsena po gimdymo.
„2018 m. Lietuvos statistiko duomenimis, beveik 1500 naujagimių gimė neišnešioti. Po gimdymo didžiausias dėmesys yra skiriamas naujagimiui ir jo sveikatai, o gimdyvės psichologinė sveikata neretai yra paliekama antrame plane. Kolegų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje kone 70 proc. moterų po priešlaikinio gimdymo patiria emocinį sukrėtimą. Atliktas ne vienas tyrimas įrodo, kad didelė dalis moterų po priešlaikinio gimdymo patiria potrauminį augimą. Galbūt visą tai sąlygoja polinkis į kaltę ir gėdą? Mano tyrimo tikslas ir buvo nustatyti šių psichologinių būsenų sąsajas, – aiškina pašnekovė. – Atliekant tyrimą teko bendrauti su daugybe priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų ir sveikatos specialistų, kurie suteikė labai daug vertingos informacijos, leidžiančios į tyrimą pažvelgti įvairiais kampais. Įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, kad didesnis su polinkiu į gėdą susijęs neigiamas savęs vertinimas prognozuoja didesnę trauminę patirtį, o didesnis trauminės gimdymo patirties simptomų išreikštumas prognozuoja didesnį potrauminį augimą.“
Todėl, anot pašnekovės, būtina stiprinti gimdyvių priežiūros metodus ir joms teikiamą psichologinę pagalbą. „Tiek vaikelio, tiek mamos fizinė ir psichologinė sveikata turėtų būti lygiagrečiai svarbios. Tikrai nesakau, kad gimdyvėms nėra skiriama dėmesio, tačiau tyrimai rodo, kad jo skiriama per mažai“ – sako Jovita.
Psichologija paremta mokslu
Nors Jovitos atliktas tyrimas nėra visiškai sutapatinimas su dabartiniu jos darbu, tačiau bendrieji principai, visgi, išlieka. Tad ateityje ji tikrai neatsisako minties tęsti mokslininkės karjerą.
„Psichologo darbas yra žmonėms teikti pagalbą, o ji turėtų būti kvalifikuota, paremta mokslu, patikrinta realiais faktais ir tyrimais. Todėl mokslas išlieka aktualus visose srityse, tiesiog vienur jis akcentuojamas labiau, kitur – mažiau. Nors šiuo metu labiau orientuojuosi į praktinę veiklą, t. y. darbą, niekada nesakau niekada. Galbūt ateityje savo profesinį kelią pasuksiu ir į labiau moksliniais tyrimais ir atradimais paremtą veiklą“, – teigia pašnekovė.
Anot Jovitos, aukštos kvalifikacijos mokslininkai – tai didelė paspirtis bei nauda visai visuomenei ir mūsų šaliai. Tik mokslo dėka galime žengti į priekį, tobulėti, gauti ir teikti geriausią pagalbą.
„Net neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų rastume už ką padėkoti mokslininkams: už atrastą interneto ryšį, kurio dėka galime bendrauti su visu pasauliu, ar sukurtus vaistus, kurie padėjo išgydyti ligas, anksčiau laikytas mirties nuosprendžiu. Tiek studijų, tiek praktikos metais tikrai sutikau puikių ir perspektyvių bendraamžių bei bendraminčių, kurie, neabejoju, ateityje taps ir puikiais mokslo žmonėmis“, – sako Jovita.
Užsakymo nr.: PT_87819751