„Mes iš tikrųjų nuoširdžiai domimės senąja Lietuvos istorija ir kultūra, atrenkame tai, kas įdomiausia, kuo galime didžiuotis ir parodyti svečiams. Istorinės erdvės, kuriose esame įsikūrę, ir uždavė toną restorano vizijai ir koncepcijai“, – pasakoja Rita Keršulytė-Ryčkova, restorano virtuvės šefė, kartu su broliu Evaldu vadovaujanti „Lokio“ restoranui. Jie šį darbą perėmė iš mamos, ilgametės jo vadovės, tad restoranas – jau antros kartos rankose.
Lauko terasa – vestuvių ir krikštynų šventėms
Prestižinės „Le Cordon Bleu“ kulinarijos mokyklos absolventė Rita senąsias Lietuvos dvarų virtuvės tradicijas gaivina kurdama patiekalus su istorijos prieskoniu, dvelkiančiu ne tik meniu puslapiuose, patiekalų lėkštėse, bet ir pastato sienose. Ji pasakoja, kad vasarą žaliuojantį, markizėmis nuo kaitros ar lietaus dengtą kiemelį mėgsta ne tik pavieniai svečiai, bet ir vestuvės. Istoriškai ši lauko terasa, dabar po stogu talpinanti apie 50 svečių, buvo dvigubai mažesnė – kvartalo užstatymas kadaise buvo ypač tankus, ir pusė šio kiemelio buvo... arklidės. Dabar lauko terasą puošia spalvingos Gediminaičių dinastijos herbų vėliavėlės, o jos gale – „Lokio“ užsakymu gaminta Lietuvos didikų medžioklės scena primenanti, kad lankotės žvėrienos restorane.
„Lietuvos istorijos atspindžius bene labiausiai vertina užsienio svečius atvedantys lietuviai, nes apsilankymas tampa puikia įžanga į mūsų istoriją ir kulinariją, kurią tereikia papildyti savais pasakojimais. Tačiau ir patys tautiečiai neabejingi savo šaknims, o nuo to laiko, kai terasoje įrengėme nedidelį vaikų žaidimų kampelį ir pasiūlėme vietoje keptus natūralius, jokių sintetinių priedų neturinčius tortus, mūsų terasoje dažnai švenčiamos ir mažųjų krikštynos. Nors neturime atskiro meniu vaikams, jų pageidavimus pildome vietoje“, - tikina virtuvės šefė.
XV–XX a. restorano salės privatiems susibūrimams
Privačioms šventėms labai dėkingos ir restorano vidaus patalpos – atskiros salės buvo statytos ar rekonstruotos skirtingais amžiais, todėl bene kiekvienas slenkstis ir laiptelis viešnagę restorane paverčia kelione per Vilniaus istoriją nuo pat XV amžiaus iki šių laikų.
Nusileidus laiptais į rūsį, brolis ir sesuo pasakoja, kad atsidūrėme XV a. statytoje erdvėje – senesnių privačių erdvių Vilniuje nelabai pavyks rasti. Seniausioji rūsio salė mena laikus, kai amatininkai ir pirkliai kūrėsi greta Rotušės ir jos aikštėje esančios turgavietės. Jie čia statė pirmuosius mūrinius namus Vilniuje – tuo metu mūrinė statyba buvo labai brangi, nes didžioji dalis vilniečių namų dar buvo mediniai. Šioje salėje galima apžiūrėti ir senųjų Vilniaus vaizdų kopijas, kurių originalai priklauso Lietuvos muziejams. Didžioji rūsio salė „Lokyje“ yra pati didžiausia, prie vieno stalo priimanti virš 20 svečių kompanijas.
Atrodo, vos keletas žingsnių iki kitos gotikinių rūsių dalies, bet itin stora siena rodo, kad perėjome į kitą senovinį pastatą ir net kitą amžių. Šie gotikiniai rūsiai statyti XVI a., kurioje išlikusios originalios durys su laiptais į Stiklių gatvę. Kadaise ši vieta buvo pirklio krautuvėlė, ir senaisiais laiptais naudojosi pirkėjai. Šiuo metu čia atskirose salytėse gali švęsti nedidelės 4-12 svečių grupės, norinčios privačios erdvės.
Tuo tarpu rūsių dalis toliau nuo gatvės statyta jau keliais dešimtmečiais vėliau ir buvo naudojama kaip ūkinis podėlis – tai matyti iš nuožulnios angos jo kampe, skirtos daiktams iš kiemo nuleisti. Beje, ši vieta turi savo miesto legendą – kalbama, kad šiame rūsyje XVII a. pabaigoje buvo kalinamos moterys. „Ekspertai, tyrinėję šio pastato architektūrą ir istoriją, jokių įrodymų nerado, bet, matyt, lubose kur ne kur kyšantys geležiniai kabliai, o greta – maža patalpa, primenanti vienutę (kurią patys restorano darbuotojai vadina karceriu), skatina besilankančiųjų vaizduotę“, - juokiasi restorano vadovai.
Siaurais senoviniais laiptais pakilus į viršų, pasitinka naujesnieji amžiai. Kaip ir visas Vilniaus miestas, šis pastatas ne kartą nukentėjo nuo gaisrų ir karų. Maždaug nuo XVII a. šiame kvartale gyveno žydai, todėl rekonstruotos pirmojo aukšto erdvės atspindi žydišką namo struktūrą – namo viduryje įrengta XVIII a. virenė, bene vienintelė viešai lankoma visame Vilniuje. Virenė – tai iškart ir virtuvė, ir katilinė, ir kaminas; iš čia šiluma sklisdavo į kitas namo dalis.
Greta – baroko stiliaus salė su arkinėmis lubomis ir augalų motyvų freska, o atidžiau įsižiūrėjus matyti išlikę originalių freskų fragmentai. Seniau buvo įprasta, kad žmonės dirbo ten pat, kur ir gyveno, tad jei patalpos prie gatvės naudotos prekybai, čia, kiemo pusėje, buvo pirklio šeimos svetainė su židiniu. Baroko stiliaus salę svečiai vertina dėl privatumo ir ją renkasi privačioms degustacijoms ar šventėms. Lietuviškų gėrimų ir istorinio lietuviško maisto degustacijos – bene dažniausiai pageidaujami renginiai šioje keliolika (14-18) žmonių talpinančioje salėje, visai atskirtoje nuo kitų lankytojų.
Naujausia pastato dalis – šalia esančios XIX a. Mažoji vyno ir XX a. Vyno salės. Ši namo dalis buvo labai suniokota Antrojo pasaulinio karo metais. Išliko tik siena palei Stiklių gatvelę, leidžianti pamatyti, kokios mažytės parduotuvės čia veikė XX amžiuje: parduotuvių buvo lygiai tiek, kiek dabar salėje langų. Šiuo metu tai – erdviausia restorano patalpa, abiejose Vyno salėse kartu susėda virš 50 svečių.
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją mes pasakojame per patiekalus, restorano meniu, temines degustacijas ir, žinoma, interjerą bei erdves. Tad jeigu esate pasiruošę leistis į kulinarinio paveldo kelionę per skirtingas epochas su žiupsneliu įdomių ar linksmų tikrų faktų, kviečiame ją išbandyti patiems, o „Lokio“ dovanų kuponai leidžia tokią patirtį padovanoti jums brangiems žmonėms, – linksmai užbaigia restorano savininkai Rita ir Evaldas.
Restoranas „Lokys“
Stiklių g. 8, Vilnius
Facebook: restoranaslokys
Instagram: restaurantlokys