Pirmasis jų, Matas Puodžiūnas, dienomis ir vakarais prižiūri MATERIALISTĘ, BARDAKĄ, SANATORIJĄ, DIRIGENTUS ir kitus vilniečių pamėgtus barus. Tačiau laiko treniruotėms ir pasauliniam bėgimui jis visada randa. Pirmiausia, todėl, kad pats yra patyręs stiprią stuburo traumą, tad WINGS FOR LIFE WORLD RUN tikslas jam yra itin artimas.
„Sveikiems žmonėms tai ganėtinai sunku paaiškinti, bet žmonėms, kurie yra patyrę tokias traumas, ši iniciatyva prilygsta stebuklui. Labai džiaugiuosi, kad RED BULL kompanija apsiėmė ir sėkmingai įgyvendina šį projektą. Tikiuosi jis ir toliau augs bei sulauks didesnio populiarumo mūsų šalyje. Aš šį bėgimą vadinu ėjimu, nes bėgti dar neišmokau. Tai yra diena, kai jaučiuosi gerai, nes galiu tiesiogiai prisidėti prie tokio kilnaus tikslo“, – pasakoja Matas.
Panašios bėgimo ateities tikisi ir aktyvus naktinio gyvenimo dalyvis, didžėjus Šarūnas Šimaitis, dar žinomas kaip Less Feeling arba Big Tasty. Kartą bėgęs praktiškai tiesiai iš vakarėlio, jis tikisi, kad vis daugiau klubinėtojų prisijungs prie šio pasaulinio fenomeno.
„Man labiausiai patinka, kad bėgimo metu gali susitikti su bendruomene dienos šviesoje ir smagiai praleisti laiką, o po bėgimo dar pasėdėti ir pasikalbėti. Taip pat nesvarbu, kiek nubėgai, visa tai yra gera pramoga! Jeigu atvirai, nekenčiu bėgimo, bet kartais smagu išeiti iš komforto zonos“, – savo iššūkiais dalinasi Šarūnas.
Vis tik, profesionalus bėgikas, dukart nacionalinis čempionas ir bėgimo treneris Egidijus Adomkaitis primena, kad nors išeiti iš komforto zonos svarbu, reikia nepersistengti. Bėgimas per greitai ir per ilgai ilgainiui veda į traumas ir nuovargį – o traumos yra tai, ko tikrai norėtųsi išvengti.
„Nebėk per greitai, nesilygiuok į kitus, išsirink tinkamus bėgimo batelius, treniruodamasis geriau išbėk dažniau ir trumpiau, nei retai, bet ilgai, ir, galiausiai, prisimink, kad pastovumas yra tikriausias kelias į sėkmę“, – patarimais iš profesionalo perspektyvos dalinasi Egidijus.
Dar vienas WINGS FOR LIFE WORLD RUN ambasadorius, Tomas Šiliauskas, yra, ko gero, labiausiai šiuo bėgimu suinteresuotas jo atstovas. 2010 metais patyręs traumą motokroso metu, Tomas nemažą gyvenimo dalį leidžia neįgaliojo vežimėlyje, tad lūžis stuburo traumų gydymo tyrime yra tai, kas galėtų pakeisti jo gyvenimą. Tomas neslepia, kad būtent aplinkinių pagalba jam padėjo išlaikyti norą ir gebėjimus džiaugtis gyvenimu, tad aplinkinių pagalba ir geri ketinimai yra ypač svarbūs.
„Niekas taip neįprasmina žmogaus gyvenimo, kaip rūpestis silpnesniais, ir tai nebūtinai turi sietis su traumomis ar ligomis. Buvimas kartu šiais laikais, kai dauguma skuba gyventi tik savo gyvenimus, yra ne tik pagrindinė vertybė, bet ir galimybė gerai praleisti laiką. O kas nenorėtų prisidėti prie didžiausio bėgimo pasaulyje? Bus kuo pasigirti senatvėje“, – šio bėgimo prasmę itin dailiai apibendrina Tomas.