Jos metu siekta sukurti ilgalaikį poveikį, kurio reikia norint efektyviai kovoti su aplinkosaugos ir energetikos iššūkiais, su kuriais šiandien susiduria Lietuva ir visa Europa. Įvairiomis programos priemonėmis sustiprinti visuomenės ir regionų gebėjimai prisitaikyti prie klimato kaitos, kurti sprendimai efektyvesniam energetikos planavimui, nelaimių prevencijai, saugiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, pavojingų atliekų tvarkymui.
Dėmesys branduolinei saugai
2020 m. startavusios programos metu buvo įgyvendintas ne vienas visuomenei naudingas projektas. Pavyzdžiui, projektu „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ siekta branduolinės ar radiologinės avarijos Baltarusijoje atveju laiku perspėti gyventojus ir pasirūpinti jų saugumu.
„Šio projekto metu įsigytos sirenos ir kitos priemonės, reikalingos išankstiniam perspėjimui apie branduolinį ar radiologinį pavojų, buvo stiprinti specialistų įgūdžiai. Tikime, kad projekto rezultatai naudos neš dar ilgai: Lietuva bus pasirengusi informuoti gyventojus apie galimą pavojų ir prognozuoti pasekmes, imtis apsaugos priemonių ir apsaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalos“, – komentuoja programos įgyvendinimą prižiūrinčios Centrinės projektų valdymo agentūros (CVPA) direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė.
Taip pat sėkmingai baigtas projektas „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugumo didinimas Ignalinos atominėje elektrinėje“, kuriuo siekta patobulinti neigiamo poveikio aplinkai, ekosistemai ir gyventojams valdymą, kontrolę ir prevenciją stiprinant branduolinės energetikos eksploatacijos nutraukimo sistemą.
„Tai – itin svarbus projektas. Buvo parengta panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų galutinio saugojimo vietos Lietuvos teritorijoje koncepcija, o tai šiuo metu yra laikoma vieninteliu tvariu ir saugiu būdu, leidžiančiu tokias atliekas saugiai izoliuoti nekenkiant žmonėms ir aplinkai. Taip pat buvo peržiūrėtos bitumuotų atliekų saugyklos ir pramoninio atliekų poligono koncepcijos, patobulinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatacijos nutraukimo procesai, keltos specialistų kvalifikacijos“, – vardija CPVA direktoriaus pavaduotoja.
Sprendžia klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkius
Ypatingo dėmesio sulaukė ir „HAZ-IDENT“ projektas, orientuotas į pavojingų atliekų identifikavimą ir tvarkymą. Projekto metu buvo sukurtas visiems prieinamas elektroninis pavojingųjų savybių įvertinimo įrankis, leidžiantis lengvai ir greitai surasti informaciją, kaip teisingai identifikuoti ir tvarkyti pavojingas buityje ar kitur susidarančias atliekas.
„Tai svarbi priemonė, prisidedanti prie saugesnės aplinkos kūrimo ir tvaraus atliekų valdymo. Todėl šis projektas ne tik atlieka praktinę funkciją, bet ir stiprina bendrą ekologinį šalies saugumą“, – pažymi S. Remeikienė.
Klimato kaitos iššūkiai buvo sprendžiami „ClimAdapt-LT“ projekto metu, stiprinant visuomenės ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus. Čia buvo sudarytos sunerimti verčiančios klimato prognozės Lietuvai, daliai šalies savivaldybių buvo parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planai.
Taip pat, pasitelkus Klaipėdos universiteto mokslininkus ekspertus, įgyvendintas projektas „Jūros šiukšlių monitoringas“. Jo metu vykdytas nuolatinis Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringas. Monitoringo tikslas – įvertinti Baltijos jūros pakrantės, vandens ir dugno nuosėdų užterštumą šiukšlėmis bei nustatyti su žmogaus veikla susijusius taršos šaltinius.
Tai – ne vienintelis šalies vandens telkinių būklę gerinti siekiantis Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas. Buvo įgyvendintas ir „Jūros ir vidaus vandenų ekologinės būklės kartografavimo ir monitoringo gerinimas“ projektas, kurio metu sukurta nuotolinio stebėjimo duomenų apdorojimo informacinė sistema, reikalinga preliminariam Lietuvos vidaus vandenų ir jūros būklės vertinimui ir jų efektyvesniam valdymui.
Programos metu taip pat sukurta interaktyvi energetikos duomenų platforma, skirta efektyviam ir subalansuotam energijos gamybos planavimui – čia vienoje vietoje kaupiama informacija apie įvairius Lietuvos energetinius rodiklius.
„Tokie energetiniai duomenys itin svarbūs, nes juos galima panaudoti teritorijų bei pastatų planavimui, diegiant energinio efektyvumo priemones ir stebint energijos suvartojimą šalyje bei regionuose, taip pat – analizuojant statinių energetinius rodiklius“, – projekto reikšmę aptaria S. Remeikienė.
Programos įgyvendinimo poveikis
CPVA direktoriaus pavaduotoja teigia, kad baigiantis programai tikslas yra ne tik pasidžiaugti sėkmingai atliktais darbais, bet ir skatinti tolesnį indėlį sprendžiant aplinkosaugos problemas.
„Programa suteikė vertingų įžvalgų ir priemonių, tačiau norint išlaikyti ir stiprinti pasiektus rezultatus, kiekvienas iš mūsų turi tęsti darbą, kad mūsų pastangos neapsiribotų tik vienkartinėmis iniciatyvomis. Aplinkosaugos problemos reikalauja nuolatinio dėmesio ir veiksmų iš kiekvieno žmogaus“, – pabrėžia S. Remeikienė.
Ji priduria, kad programos rezultatai rodo, jog Lietuva yra žingsniu arčiau tvaresnės ir saugesnės aplinkos, tačiau šie rezultatai turi būti palaikomi ir plėtojami.
Organizuojama aplinkos tvarkymo akcija
Sėkmingai įgyvendinta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) prižiūrima Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ buvo skirta spręsti aktualias aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos visuomenė. Tačiau su programos pabaiga jos tikslai nesibaigia – ir toliau turime siekti tvarumo, mažinti taršą ir visokeriopai rūpintis savo aplinka.
Programa skatina visuomenę aktyviai dalyvauti aplinkosaugos veiklose, kurti ilgalaikį poveikį ne tik dabartinei, bet ir ateities kartoms. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, todėl privalome nesustoti veikti.
Rugsėjo 21 d. nuo 11:00 iki 14:00 val. visi norintys kviečiami prisijungti prie aplinkos tvarkymo akcijos Girulių paplūdimyje. Jos metu kartu tvarkysime Baltijos jūros paplūdimio atkarpą nuo Girulių iki Melnragės II paplūdimio.
Daugiau informacijos https://svarijura.lt.
Šia akcija siekiama skatinti Lietuvos pajūrio gyventojų ir lankytojų sąmoningumą bei asmeninę atsakomybę. Dalyvavimas yra ne tik puiki proga tiesiogiai prisidėti prie mūsų jūros krantų švarinimo, bet ir išmokti vertingų pamokų, skatinančių ateityje elgtis atsakingiau.
2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ programos uždarymo komunikacijos kampaniją inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Kampanijos tikslas – atskleisti įgyvendintos programos rezultatus, kuriais Lietuvoje siekiama gerinti ekosistemų aplinkosauginę būklę ir sumažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį. Kampanija finansuojama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.