Anot mokslininkų, probleminiai lošėjai – tai rizikos grupės lošėjai, kurie lošia, nepaisydami lošimo daromos žalos jų gyvenimui. Vis dėlto, stebint jų veiklą, matyti, kad lošimas pakeičia kitokio pobūdžio laisvalaikį, jam paskiriama didelė dalis laisvalaikiui skirtų finansų. Lošimui tampant viena svarbiausių kasdienio gyvenimo dalių, didėja rizika išsivystyti priklausomybei. Visgi už kiekvieno lošėjo yra vienas ar daugiau jo artimųjų, kurie jaučia to žmogaus potraukio lošimams neigiamas pasekmes ir, siekdami padėti lošiančiajam, įsitraukia į šią problemą ir patys. Tačiau ne visuomet veiksmai, kuriais bandoma padėti, gali būti tinkami ar naudingi.
Viena ryškiausių su probleminiu lošimu susijusi pasekmių – finansiniai nuostoliai. Dėl didėjančių lošimams skiriamų išlaidų lošiantieji sunkiau pasirūpina savo pagrindiniais poreikiais. Mokesčiams už būstą, maistą, kai kuriais atvejais ir sveikatos priežiūrai (ar net vaikų išlaikymui) skirtos lėšos tampa mažiau prioritetinės, jų skiriama mažiau nei lošimams. Todėl nenuostabu, kad artimieji skuba sumažinti lošiančiojo skolų naštą. Dažnu atveju lošėjas, slegiamas skolų, kurios siekia tūkstantines sumas, bei spaudžiamas kreditorių, kreipiasi į artimuosius su prašymu padėti jas padengti, o pagalbos prašymas motyvuojamas neproporcingai didelėmis palūkanomis, nepakeliamomis mėnesinėmis įmokomis, garsinimais susidoroti ir pan.
Taip nutinka, kad artimuosius apmokėti lošėjo skolas paskatina įvairūs jausmai ir nuostatos: noras jaustis gelbėtoju, siekis įrodyti atsakomybę – „nes aš juk mama / tėtis / vyras / žmona“, kaltės jausmas – „ką aš padariau, kad vaikas tapo lošėju“, tikėjimas, jog išbridęs iš skolų jis nebeloš. Visgi tiesa yra kitokia – sulaukę tokios pagalbos probleminiai lošėjai nusiramina, kadangi juos slėgusių skolų nebeliko, pasižada ir nuoširdžiai tiki, kad nebeloš, tačiau nesprendžiant problemos su specialistų ar anoniminių lošėjų susitikimų pagalba, lošimai atsinaujina, o kartu su jais susidaro ir naujos skolos.
Emocinės ir psichologinės problemos dėl artimo lošimų pasireiškia jaučiamu nerimu, stresu, pykčiu, beviltiškumo, nesaugumo, pažeidžiamumo, gėdos jausmais, suprastėjusiu savęs vertinimu, mintimis apie pabėgimą iš esamos situacijos. Tokie varginantys vidiniai išgyvenimai pablogina gyvenimo kokybę.
Išvardintų išgyvenimų lošiančiųjų artimieji patiria itin daug, o šie gali sukelti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui: miego sutrikimus, depresiją, aukštą kraujospūdį, galvos skausmus. Taip pat dėl to gali sumažėti fizinis aktyvumas, pernelyg padidėti ar sumažėti suvalgomo maisto kiekis, padidėti suvartojamo alkoholio ar tabako kiekis. Palaipsniui artimieji tiek susitapatina su lošėjo problemomis, kad jų pačių poreikiai tampa antraplaniais, o dažniausiai ir visai ignoruojamais.
Galiausiai, pablogėję tarpasmeniniai santykiai irgi gali būti lošėjų artimuosius kamuojanti problema. Santykiuose su pačiu lošėju vyrauja įtarinėjimo, melo, apmaudo nuotaikos, lydimos ginčų, bandymų kontroliuoti. Lošiančiojo problema yra slepiama nenorint pasakoti realios situacijos, nes jos gėdijamasi ar nesitikima, kad kiti supras, baiminamasi būti atstumtais. Pastebima, kad lošiančiųjų artimieji praleidžia mažiau laiko renginiuose ir apskritai su kitais asmenimis, o susitikus laikas praleistas kartu teikia mažiau džiaugsmo nei anksčiau, nes visas dėmesys koncentruojamas į artimojo problemas. Kai kurie nutaria nutraukti santykius su lošėju ar kitais su tuo susijusiais žmonėmis.
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) pateikia rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, jei artimoje aplinkoje yra probleminis lošėjas:
- Ieškokite pagalbos. Prisijunkite prie lošėjų artimųjų grupės. Grupes artimiesiems veda psichologai, turintys ilgametę darbo su priklausomais lošėjais ir jų artimaisiais patirtį.
- Negrąžinkite lošėjo skolų. Svarbu, kad lošėjas suvoktų veiksmo ir pasekmės ryšį, kitu atveju formuojasi įsivaizdavimas, kad „kaip nors išsisuksiu“, o artimųjų užduotis – padaryti viską, kad lošėjas neišsisuktų nuo savo veiksmų pasekmių. Dažnai prieš suprantant savo problemos rimtumą, probleminiams lošėjams reikia pasiekti tariamą „dugną“, t. y. būseną, kurioje atsiranda supratimas, kad pačiam tvarkytis neišeina ir reikalinga išorinė pagalba.
- Priimkite savo galimybių / atsakomybės ribotumus. Jūs negalite lošėjo priversti nelošti ar pripažinti savo problemą – tai turi suprasti jis pats ir priimti atitinkamus sprendimus.
- Nekaltinkite savęs. Taip, kaip negalite lošėjo priversti nelošti – jūs taip pat negalėjote jo ir paskatinti tapti probleminiu lošėju. Jūsų artimasis yra laisvas žmogus, kuris renkasi pats.
- Apsaugokite savo finansus. Jei gyvenate su probleminiu lošėju – saugokite savo banko korteles, asmeninius duomenis, kuriais pasinaudojus būtų įmanoma pasiimti kreditą, paskolą, parduoti turtą. Esant reikalui – pasirašykite vedybinę sutartį, kad išvengtumėte atsakomybės už lošimo sukeltas pasekmes.
- Bendraukite. Neapleiskite kitų pažįstamų: leiskite laiką kartu, kaip tai darėte iki sužinodami apie artimojo potraukį lošimams. Socializacija gali sumažinti išgyvenamą įtampą ir stresą.
- Prižiūrėkite savo sveikatą. Sveika ir pilnavertiška mityba, reguliarus sportas ir poilsis gali pagerinti jūsų savijautą ir padidinti atsparumą stresui.
- Kurkite atvirą santykį su lošėju. Pagarbiai ir atvirai informuokite lošėją apie poveikį, kokį jo lošimas daro jums. Leiskite lošėjui suprasti, kad norite jam padėti ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nesistenkite jo apsaugoti ar kontroliuoti – bendraukite taip, kaip bendraujate su kitais. Neperimkite jų naštos, verčiau sakykite: „aš negaliu už tave to sustabdyti / sutvarkyti, bet aš būsiu šalia kol tu tai darysi“.
Lošimų priežiūros tarnyba žemiau pateikia ir atmintinę, kokie veiksmai yra tinkami, o kokie ne, bendraujant su artimuoju, kuris lošia:
Tinkama:
- Kreipkitės pagalbos į specialistus, artimųjų savitarpio paramos arba anoniminių lošėjų grupes.
- Surinkite daugiau informacijos apie artimojo problemą, kad, atėjus laikui, galėtumėte ja pasidalinti.
- Aptarkite su savo vaikais probleminio lošimo keliamus pavojus.
- Daugiau dėmesio kreipkite į savo artimojo teigiamas savybes. Jų tikrai yra.
- Pokalbių apie azartinius lošimus su savo artimuoju metu išlaikykite ramų, pagarbų toną.
- Ieškokite pagalbos sau ir dalinkitės tuo su savo artimuoju. Pagalba yra svarbi ne tik lošiančiajam, bet ir Jums bei kitiems šeimos nariams.
- Įsisąmoninkite pagalbos lošiančiajam svarbą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji gali trukti. Palaikykite siekiantį pagalbos artimąjį.
- Perimkite finansų valdymą šeimoje.
- Išmokite kalbėti apie savo jausmus, leiskite savo jausmais dalintis lošiančiajam.
Netinkama:
- Pamokslavimas, moralizavimas, nekontroliuojamas pyktis, priekaištavimas, problemos ar artimojo ignoravimas, patyčios ar smurtavimas.
- Nuolaidžiavimas ar grasinimai, kurių niekada neįvykdysite.
- Vertimas ar reikalavimas gydytis.
- Atsiribojimas nuo lošiančiojo, „išstumiant“ jį iš šeimos gyvenimo, tarsi baudžiant už jo elgesį.
- Tikėtis, kad lošimo problema išsispręs savaime ar vos tik pradėjus gydymą.
- Mokėti skolas už lošiantįjį.
- Slėpti ar meluoti apie lošiančiojo problemas šeimai, draugams, artimiesiems.
Taigi, labai svarbu suprasti, kad kito žmogaus probleminio potraukio lošimams artimieji savo pastangomis negali pašalinti – to turi siekti ir norėti pats lošėjas. Sužinoję, kad jūsų artimasis turi problemų dėl lošimų, neskubėkite spręsti jo problemų, o būtinai pasikonsultuokite su specialistais.
Daugiau informacijos apie probleminį lošimą ir pagalbos galimybes galite gauti susisiekę su Lošimų priežiūros tarnybos specialistais: el. paštu pagalba@lpt.lt arba tel. Nr. (8 5) 233 6241, (8 5) 219 6630.