30 tonų mažiau plastiko
E. Krasauskienė teigia, kad įmonės tvarumo srityje – jau nemažai nuveikta, tačiau vis naujos iniciatyvos, kaip nemokamų vienkartinių maišelių atsisakymas, leidžia dar ženkliau prisidėti prie mažesnio plastiko kiekio suvartojimo.
„Mūsų duomenimis, dalijant nemokamus vienkartinius maišelius jų bendrai per metus būdavo suvartojama apie 24 mln. vienetų, arba po 2 mln. per mėnesį. O juos apmokestinus nuo 2023 m. liepos 1 d. vartojimas krito iki 740 000 vnt. per mėnesį, tai yra net 63 proc. mažiau. Plastiko suvartojimo prasme, tai – 30 t. mažiau plastiko per metus arba 2,5 t. mažiau per mėnesį“, – statistinius rezultatus aiškina E. Krasauskienė.
„Pirkėjai, kaip ir visuomet, gali atsinešti iš namų savo turimus daugkartinius medžiaginius maišelius arba plastikinius, kuriuos nori panaudoti ilgesnį laiką, užuot iškart juos išmetus. Tačiau tikime, kad iš esmės visuomet verta pagalvoti ar, tarkime, keliems obuoliams ar pomidorams išvis įpakavimas reikalingas. Pasitikime savo pirkėjais ir manome, kad tvarumo problemos ir efektyvūs sprendimai jiems taip pat rūpi“, – sako E. Krasauskienė.
Perdirbamo plastiko svarba
Prekybos tinklo atstovė pažymi, kad įmonei nemažiau svarbu naudoti perdirbamą plastiką arba gaminius, pagamintus iš perdirbto plastiko, mat tradicinio plastiko gamybai naudojamas ribotas iškastinis kuras, išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir susidaro didžiuliai kiekiai biologiškai nesuyrančių atliekų, kurios išlieka šimtmečius.
„Rinkdamiesi perdirbamą plastiką arba gaminius, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, mažiname pirminių išteklių poreikį, taupome energiją ir mažiname su plastiko gamyba susijusį poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, jau nuo 2021 m. „Rimi“ parduotuvėje esantys raudoni pirkinių krepšeliai gaminami iš 85 proc. perdirbto plastiko. Taip pat esame atnaujinę 54 produktų plastikines pakuotes į lengvai perdirbamas, papildomai pakeitę 33 šviežios mėsos pakuotes iš juodų į skaidrias, kad jas būtų dar lengviau perdirbti. O šiuo metu apie 60 proc. „Rimi“ privačios etiketės produktų plastikinių pakuočių Baltijos šalyse yra lengvai perdirbamos“, – vardija E. Krasauskienė ir priduria, kad vienas pagrindinių įmonės tikslų šiuo metu – iki 2025 m. užtikrinti, jog 100 proc. privačios linijos produktų pakuočių būtų perdirbamos.
Mažiau CO2 pagal Kioto protokolą
Kioto protokolas – tai tarptautinis susitarimas, kuriame nustatyti privalomi tikslai pramoninėms šalims sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Susitarimo pagrindinis tikslas – švelninti klimato kaitą skatinant tvarią praktiką ir mažinant kenksmingų dujų išmetimą į atmosferą. Prekybos tinklo ryšių su visuomene vadovė pažymi, kad jau nuo 2021 m. „Rimi Baltic“ savo operacijų metu yra neutralaus poveikio klimatui bendrovė, besilaikanti Kioto protokolo, o išmetamo CO2 kiekio duomenys tikrinami atliekant išorinį auditą.
„2023 m. išmesto CO2 kiekis sumažėjo 7 %, palyginti su 2022 m. Tam didelę įtaką turėjo tai, jog palyginti su 2022 m., net 40 % sumažinome išmesto CO2 kiekį, atsirandantį dėl šaldymo sistemų naudojimo. Rezultatas pasiektas, nes jau nuo 2016 metų investuojame į naujos kartos šaldymo įrangą, kuri nenaudoja freono, o vien 2023 metais atnaujinome 10 šaldymo sistemų“, – sako E. Krasauskienė.
Priduriama, kad prekybos tinklas per praėjusius metus taip pat efektyviai sumažino elektros suvartojimą 9 %, palyginti su 2022 m.: „Šis pasiekimas yra mūsų nuolatinio įsipareigojimo mažinti energijos naudojimą ir optimizuoti energijos vartojimo efektyvumą dalis. 2023 m. sukūrėme naują energetikos strategiją, kurios tikslas – iki 2030 m., palyginti su 2021 m., energijos suvartojimą vienam kvadratiniam metrui sumažinti 24 proc.“
20 proc. mažiau iššvaistyto maisto
Maisto švaistymas – dar viena opi problema, kurią jau ne pirmus metus ryžtasi spręsti prekybos tinklas. E. Krasauskienė atkreipia dėmesį, kad ši problema susijusi ne tik su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, miškų kirtimu, bet ir su vandens švaistymu.
„Iš esmės maisto atliekų mažinimas yra labai svarbus sprendžiant pasaulinio bado problemą, švelninant klimato kaitą ir skatinant efektyvesnį išteklių naudojimą maisto gamyboje ir paskirstyme. Tad ir toliau tęsiame savo darbą, siekdami sumažinti maisto atliekų kiekį parduotuvėse ir sandėliuose bei kiek tai susiję su klientais. Nuo 2022 m. iki 2023 m. Baltijos šalių lygiu maisto atliekų dalį kilogramais įmonė sumažino 20 %. Taip pat siekiame iki 2025 m. prekybos tinklo veiklos operacijose perpus sumažinti maisto atliekų apimtis, palyginus su 2016 m.“, – pažymi prekybos tinklo ryšių su visuomene vadovė.
Ji teigia, kad tarpinis tikslas buvo pasiektas paaukojant maisto produktų (Baltijos šalių mastu paaukotos 2668 t.) ir nukainojus maisto produktus: „Sumažinti maisto švaistymą galėjome dėl naujo dirbtiniu intelektu grindžiamo prekių kainų mažinimo sprendimo, kurį įdiegus buvo automatizuotas produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos, pardavimo pasiūlymų procesas. Šiais pasiūlymais aktyviai naudojasi mūsų pirkėjai: tai padėjo jiems ženkliai sutaupyti bei prisidėti prie opios problemos sprendimo.“
Skatina ir kitų įmonių bei startuolių tvarumą
E. Krasauskienė taip pat primena, kad prekybos tinklas „Rimi“ – vienas iš „Baltic Sustainability Awards“ steigėjų. Šis apdovanojimų renginys vyksta kasmet ir yra skirtas įvertinti bei pagerbti išskirtines tvarumo iniciatyvas Baltijos regione.
„Baltic Sustainability Awards“, kuris jau vyko trečiąjį kartą, metu buvo įvertintos ir apdovanotos įmonės bei startuoliai, kurie reikšmingai prisidėjo prie darnaus vystymosi. Specialūs „Rimi Customer Changemaker“ apdovanojimai įteikti tiems asmenims, kurie įkvėpė įdiegti sumanius ir tvarius vartojimo sprendimus, o „Food Innovation“ apdovanojimas atiteko Lietuvos startuoliui „Beeloop“ – už medaus pakuotę, nepaliekančią jokių atliekų. Šie apdovanojimai – išties svarbūs: jais skatinamos ir pripažįstamos tvarios praktikos pastangos, inovacijos, bendradarbiavimas bei didinamas bendras informuotumas. Galiausiai šie tvarumo apdovanojimai atlieka svarbų vaidmenį skatinant kolektyvinį įsipareigojimą siekti tvarumo, skatinant teigiamus pokyčius ir kuriant tvaresnę bendruomenių ir ekosistemų ateitį Baltijos regione“, – džiaugiasi E. Krasauskienė.
Visą 2023 m. „Rimi“ korporatyvinės atsakomybės ataskaitą galima pamatyti čia: https://www.rimi.lt/2023-m-rimi-korporatyvines-atsakomybes-ataskaita