Ir maistas, ir vaistas: kodėl tam tikri patiekalai ne tik pasotina, bet ir atpalaiduoja?

Pastarieji metai koregavo daugybę gyvenimo sričių, įskaitant ir maitinimosi įpročius. Maža to, ištisi mėnesiai praleisti „namų restoranuose“ parodė gana aiškią tendenciją – tai, ką dedame į burną, turi nepaprastą galią keisti žmogaus emocijos į vieną ar kitą pusę. Ir jei ankščiau dauguma jausdavo palaimingą būseną, lankantis prašmatniose kavinėse, tai pandemijos akivaizdoje, skanaujant tradicinį, neįmantrų, tačiau su meile ruoštą maistą, užplūsdavo akimirkos be rūpesčių jausmai. Dėl šios priežasties vadinamasis savas maistas (angl. comfort food) vėlei sustiprino savo pozicijas ir šovė į neregėtas aukštumas.

Namų skonių pergalės

Maisto ekspertai, dar prieš keletą metų prognozavę, jog 2021-aisiais aikčiosime nuo virtuoziškų molekulinės virtuvės atradimų, dabar tegali skėsčioti pečiais – į madą dėl susiklosčiusių aplinkybių be pralaimėjimo grįžo paprastas, tačiau be galo gardus savas maistas. Tai – maistas apie būsenas, leidžiantis išgyventi trumpas, visiško komforto pilnas akimirkas. Ši sąvoka daug kam asocijuojasi su namų skoniu, o patiekalų asortimente rikiuojasi greitai, be didelių pastangų paruošiami, dažniausiai sotūs patiekalai. Vieniems tai gali būti sriuba ir kotletai, kitiems – pica, makaronai ar mėsainis.

Tačiau tai, jog kartais aukštosios virtuvės išradimų ir nuostabių šiuolaikinių šefų kūrinių geriausiuose restoranuose norisi ne „pilna koja“, iš dalies lemia ir psichologinės priežastys. Pirmiausiai, prašmatnus maistas tarsi savaime verčia pasitempti ir šiek tiek įpareigoja. Juk norint valgyti, pavyzdžiui, įmantrius žuvies ar netradicinius kitų šalių virtuvės patiekalus, galioja ir tam tikros etiketo taisyklės. Sutikite, doroti sraiges su šauktu, o sušius – šakute, prabangiame restorane būtų mažų mažiausiai nejauku. Be to, įvairios degustacinės vakarienės, nors ir leidžia pasimėgauti netikėtais deriniais ar dar nepažintais skoniais, vis dėlto nebūna perdėm sočios, todėl po jų neretai tenka aplankyti pakelės užkandinę ir taip įveikti vis dar kamuojamą alkio jausmą.

Tuo tarpu savas maistas leidžia atsipalaiduoti ir pasiduoti jau pažįstamo skonio euforijai. Tokį faktą gali patvirtinti ir mokslininkai, teigiantys, kad mėgstamas maistas iš tiesų skatina geras emocijas, kurias sukelia smegenyse vykstančios cheminės reakcijos. Be to, mėgaujantis savu maistu, dingsta ir dalis rūpesčių: nereikia sukti galvos, kaip tuo metu atrodai, ar teisingai laikai įrankius, o galbūt jų apskritai nereikia.

Kalorijos ar stresas dėl jų: kas yra pavojingiau?

Kaip pasakoja psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė, emocijos vaidina labai svarbų vaidmenį priimant sprendimą valgyti ir renkantis, koks maistas bus suvalgytas.

„Tiesą sakant, labai racionaliai maistą renkasi labai nedaug žmonių. Smegenys į suvalgytą maistą visada reaguoja išskirdamos malonumą sukeliančias medžiagas. Todėl kartu su pertrauka veikloje, kuri kėlė įtampą ar nerimą, valgymas tampa labai dažnai pasirenkamu sprendimu. Svarbu nepamiršti, kad pats maistas sprendžia tik vieną – maisto medžiagų trūkumo – problemą. Valgant dėl emocinių priežasčių maistas irgi nieko nesprendžia – šiuo atveju gelbsti pertrauka ir žvilgsnis "iš viršaus", o ne pats maistas“, – atkreipia dėmesį psichologė.

Jos teigimu, maisto sudėtis visada yra tik maisto sveikumo klausimas – tai nėra ir negali būti nuodėmė. M. Kuzminskaitė pataria nesivadovauti principu, kad kaloringas ar sotus maistas yra nesveikas.

„Maisto sveikumas visada yra ir kokybės, ir kiekio klausimas. Atsitiktiniai priedai ar nukrypimai nuo įprasto valgymo režimo neturi reikšmingos įtakos mitybos kokybei ar sveikatai, todėl dėl jų neverta nerimauti. Tiesą sakant, perdėtas nerimas dėl gabaliuko torto padarys daugiau žalos žmogui, negu pats tortas“, – mano M. Kuzminskaitė.

Savo maisto tendencijos neaplenkė restoranų

Stebima, jog pandemijos paženklinti metai gerokai išplėtė savo maisto sąvoką. Tai nebėra tik namų virtuvėje gimstantys laiko patikrinti patiekalai, vis daugiau jų atsiduria ir įvairiose maitinimo įstaigose, siekiančiose savo lankytojus pamaloninti nostalgišku, mamos receptus menančiu maistu. Vienas tokių – Lietuvoje daugiau kaip dvidešimt metų skaičiuojantis „Čili pizza“ restoranų tinklas, šį sezoną į savo meniu įtraukęs gana plačią savo maisto paletę.

„Tokį poreikį padiktavo pati situacija. Dauguma žmonių buvo kaip niekad išvarginti susiklosčiusių aplinkybių, o kur dar draudimai lankytis savo pamėgtose kavinėse ir restoranuose. Norėjosi, kad atlaisvinus suvaržymus lankytojai sugrįžtu be įsipareigojimų, o prisėdę prie staliukų galėtų mėgautis autentiškais, nostalgiškais, teigiamas emocijas sukeliančiais skoniais. Taip į atsinaujinusį meniu nusprendėme įtraukti „savą maistą“, kuris ne tik pasotina, bet ir nuramina“, – pasakoja viena iš „Čili pizza“ vadovių Goda Karosaitė bei kviečia išbandyti naujausius patiekalus.