Vienuolikamečio Karolio ir jo tėvų Domo ir Jūratės (vardai pakeisti) istorija yra puikus įrodymas, jog net labai didelius sunkumus galima išspręsti šeimai susitelkus. Būtent tuo ši programa išskirtinė – paauglio elgesys keičiamas keičiant jo paties ir tėvų bei artimųjų tarpusavio santykius.
Į šeimos terapijos specialistus paauglio tėvai kreipėsi iki tol jau išbandę įvairius pagalbos būdus ir vis dar tikėdami, kad šįkart tikrai pavyks padėti sūnui.
Vaiko elgesį priskyrė paauglystei
Pasikeitusį vaiko elgesį tėvai pripažįsta pastebėję ne iš karto. Jie išgyveno skyrybas ir kurį laiką buvo susitelkę tik į savo rūpesčius, buitį – jų įprastas gyvenimas stipriai keitėsi. Tėvai galvoja, kad būtent tuo periodu pritrūko dėmesio atžalai, sūnaus emocinei būsenai, domėjimosi, kaip pats vaikas priima pokyčius.
Tėvus kasdien pradėjo pasiekti žinios apie praleistas sūnaus pamokas ar smurtą mokykloje prieš bendraamžius, galiausiai vienuolikmetis pradėjo vagiliauti ir svaigintis.
Pora sako stengėsi valdyti situaciją ir darė viską, ką manė būsiant geriausia sūnui. Iš karto po tėvų skyrybų paauglys liko gyventi su mama, vėliau, gilėjant problemoms, bendru tėvų sutarimu – persikėlė pas tėtį. Bet santykiai su abiem tėvais klostėsi vienodai sudėtingai. Galiausiai gimdytojai pripažino, kad jiems ir sūnui reikalinga profesionali pagalba.
Nustebino bendravimui pasirinkta aplinka
Iš socialinės darbuotojos apie Multidimensinę šeimos terapiją sužinoję tėvai iš pradžių buvo skeptiški. Esą jiems jau teko aplankyti ne vieną specialistą, tačiau niekas nepadėjo visų pirma dėl to, kad pagalbos nepriėmė paauglys. Bet susitikus su šios programos šeimos terapijos specialistu, situacija ėmė keistis labai greitai.
„Labiausiai nustebino, kad jau po pirmųjų susitikimų sūnus pajuto pasitikėjimą šeimos terapeutu Titu Medeliu, pradėjo su juo kalbėtis, kiekvieną susitikimą vis labiau atsivėrė. Anksčiau to nėra buvę, berniukas ignoruodavo visas kitų specialistų pastangas", – sako paauglio tėtis.
Tuo tarpu paauglio mama ypač vertina, kad terapeutas, organizuodamas susitikimus, prisitaikė prie šeimos poreikių, susitikimui rinkosi įvairias visai šeimai priimtinas vietas.
Kartais bendravimas vyko vaiko kambaryje, vaikščiojant netoli namų esančiame parke ar prisėdus pokalbio kavinukėje. Iš pradžių tokia praktika jai atrodė kiek neįprasta, bet vėliau paaiškėjo, kad labai veiksminga: Karoliui konsultacijos patiko, jis pats rodė iniciatyvą susitikti, domėjosi, kada vėl galės pasikalbėti su Titu.
Su šeima dirbantis specialistas susitikimų metu padėjo tėvams ir paaugliui bendrauti kitaip, atidžiai vieniems kitus išklausant, atvirai kalbant, kartu apmąstant jų elgesio priežastis ir pasekmes.
Tikslo siekti padėjo pagarba ir priėmimas
Kaip pasakoja šeimą konsultavęs T. Medelis, su paaugliu ir jo tėvais darbo pradžioje išsikėlė konkrečius tikslus: paauglio pagarba tėvams, mokytojams, klasiokams, mokyklos lankymas, namų taisyklių susikūrimas ir jų laikymasis. Didžiausias paauglio laukęs iššūkis – priimti pagalbą kovojant su psichotropinių medžiagų vartojimu.
T. Medelis sako, kad įgyti Karolio pasitikėjimą padėjo šioje programoje taikoma taisyklė – veikti ramiai, siekti tikslo palaipsniui.
„Fokusavausi į teigiamus dalykus, stengiausi išgirsti paauglį, suprasti, kas jam svarbu, reikšminga. Kaip visada, taip ir šiuo atveju stengiausi, kad paauglys pajustų, jog jo nuomonė man svarbi, kad ją gerbiu, o jį patį priimu tokį, koks jis yra", – pasakoja Titas.
Pasak šeimos terapeuto, iš pradžių su paaugliu jie kalbėjosi tokiomis temomis kaip laisvalaikis ar būsima profesija, ką norėtų šiandien veikti ar kokias svajones turi ir pan. Tik vėliau MDFT specialistas pradėjo kelti pokytį skatinantį klausimą: ar šiandieninis elgesys padės tuos tikslus pasiekti?
Jaunuolis grįžo į įprastą gyvenimą
Multidimensine šeimos terapija siekiama konkrečių rezultatų, šeimai priimtinų, pamatuotų tikslų, kurie iškeliami drauge su pačia šeima. Tiems tikslams pasiekti yra sudaromas konkretus planas, kuris aptariamas su jaunuoliu ir visais šeimos nariais.
Pusės metų šeimos terapija pirmiausia pakeitė Karolio požiūrį į mokslą. Jis pradėjo lankyti pamokas, rado įdomių veiklų po pamokų, ėmė sportuoti,pasikeitė santykiai su abiem tėvais. Ryšys su tėčiu sustiprėjo ir įgavo kitų spalvų – tapo brandesnis, labiau sutelktas į vaikino tikslus, tėčio pavyzdį ir pagalbą jų siekiant. Karolis ir su mama dabar praleidžia kur kas daugiau laiko, jie išmoko kalbėtis be kaltinimų, ramiai.
Paaugliui pavyko atsisakyti žalingų įpročių ir tą jis pats laiko savo didžiausiu laimėjimu. Per šešis mėnesius trukusius susitikimus išmoktas žinias, gautus įgūdžius tėvai ir vaikas stengiasi taikyti kasdien.
Multidimesinės šeimos terapijos metodas atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir sparčiai populiarėja visoje Europoje. Jo tikslas –padėti aukštos rizikos elgesio arba delkventinio elgesio jaunuoliams pasiekti reikšmingų elgesio pokyčių įraukiant į pagalbos procesą artimiausios aplinkos resursus.
Pilotinę Multidimensinės šeimos terapijos programą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su partneriais: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacija. Programa vykdoma pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata" lėšomis finansuojamą projektą „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą".