„Gyvename tarpdisciplininiame amžiuje. Kuo daugiau skirtingų disciplinų žinių turime, tuo geresni specialistai esame. Loginis mąstymas padeda laisvai ir nepriklausomai daryti tai, kas patinka, siekti užsibrėžtų tikslų“, – įsitikinusi mokslininkė.
Pati mokslininkė tikrai turi kuo didžiuotis: baigusi studijas universitete dr. J. Smirnovienė pateko tarp 100 perspektyviausių VGTU studentų. Magistro studijų metais jai buvo įteikta vardinė prezidento Kazio Griniaus stipendija, o baigiamasis darbas sulaukė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos įvertinimo. Itin svarbiu įvertinimu tapo 2021 metais pelnytas pripažinimas „L'ORÉAL Baltic“ programos „Moterims moksle“ apdovanojimuose. Anot mokslininkės, šis įvertinimas ne tik džiugina, tačiau ir įpareigoja, mat tai ir garbė, ir atsakomybė vienu metu.
Naujus kelius atveria praktika
Jau 13 metų dr. J. Smirnovienė dirba Biotechnologijos institute, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriuje. Kasdienėje savo veikloje mokslininkė tyrinėja farmacinius preparatus vėžiui gydyti. Nors daugiausiai tenka analizuoti pradinį vaistų kūrimo etapą, ji pripažįsta – sėkmė aplanko tik tuomet, kai ranka rankon dirba visa komanda.
„Mūsų komandą sudaro apie 40 mokslininkų ir studentų. Turiu galimybę dirbti su specialistais, įgijusiais išsilavinimą biochemijos, molekulinės biologijos, biofizikos, medicinos srityse. Mano atsakomybė – molekuliniu lygmeniu tyrinėti potencialių vaistų sąveikas su tiksliniais fermentais, kurie yra atsakingi už vėžio vystymąsi“, – paaiškina mokslininkė.
Dr. J. Smirnovienė džiaugiasi, kad turi galimybę sukauptą patirtį bei žinias perduoti ir moksleiviams: jai ne kartą tekę skaityti paskaitas Lietuvos mokyklose, priimti moksleivius laboratorijoje, kurioje dirba. „Labai svarbu leisti moksleiviams per praktiką susipažinti su profesija, realiai pamatyti darbo įrankius – pačiupinėti pipetes, pamaišyti tirpalus. Tai gali padėti apsispręsti dėl tolimesnės studijų krypties, leidžia suprasti, patinka tau ši sritis ar ne“, – įsitikinusi ji.
Kalbėdama apie plačias mokslo perspektyvas, mokslininkė pabrėžia – naujus kelius atveria ne sėkmė, o smalsumas bei noras nuolat tobulėti, todėl savo mokinius dr. J. Smirnovienė visuomet stengiasi sudominti ne tik jiems įdomiais, bet ir iš pažiūros sudėtingais tiksliaisiais mokslais ar ne pačiomis mėgstamiausiomis disciplinomis. „Tai nėra paprasta, tačiau verta, mat eksperimentuojant ir jungiant skirtingas viena kitą papildančias veiklas galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų“, – sako dr. J. Smirnovienė.
Taikant STEAM mokymosi principus, eksperimentuojant ir jungiant skirtingas viena kitą papildančias disciplinas, moksleiviai greičiau supranta ir geriau išmoksta, įsitraukia į pamokos veiklą. Dr. Joana Smirnovienė įsitikinusi – vaikams, kaip ir suaugusiems, įdomu tai, ką jie gali pritaikyti praktiškai. STEAM mokymosi principai skatina moksleivius suprasti proceso ar prietaiso veikimo principą, formuoja loginį mąstymą, o sėkmingai įveiktos užduotys didina pasitikėjimą savimi.
„Pavyzdžiui, paskyręs laiko ir sukonstravęs judantį robotą, vaikas jaučia pasitenkinimą ir tuo pačiu įgyja erdvinio suvokimo žinių. Taip žadinama motyvacija toliau žaisti su detalėmis bei kurti naujus statinius“, – sako jau 15 metų savo veikloje STEAM ugdymo principus taikanti mokslininkė.
Matematikos reikia ir kasdieniame gyvenime
Savo veikloje STEAM ugdymo principus taikanti dr. Joana Smirnovienė pastebi – tai neatsiejama nuo nuolatinio domėjimosi technologijomis, inžinerijos studijų, meno bei meilės matematikai.
„Visa ši patirtis labai svarbi kuriant inovacijas – tiek dirbant universitete, tiek ir biotechnologijų startuoliuose. Tam, kad sukurtume išskirtinį produktą, būtina remtis mokslinėmis žiniomis, spręsti technologinius iššūkius, skaičiuoti kaštus ir parinkti vartotojui patrauklų dizainą“, – paaiškina pašnekovė. Visos šios disciplinos, anot jos, reikalingos ir šiuolaikinėje darbo rinkoje.
„Lengviausia numoti ranka į nemėgstamas disciplinas ir sakyti – matematika ne man. Bet realiame gyvenime siekiant išspręsti problemą prireiks ir matematinių žinių. Pavyzdžiui, renkant sode nukritusius obuolius, reikės pasukti galvą ir nuspręsti, kaip juos greičiausiai surinkti, kokio dydžio kibire nešti, kur dėti sveikus vaisius ir kiek jų reikės pyragui iškepti“, – kasdieniu pavyzdžiu dalinasi mokslininkė.
Tokiose kasdienėse situacijose, su kuriomis susiduriame kiekvienas, tenka panaudoti fizikos žinias apie masę, matematikos žinias apie skaičius, biologijos žinias apie augalus. Dr. J. Smirnovienė tikina – spręsdamas problemą, mokinys galvoja, bando, daro klaidas ir vėl bando. Iki tol, kol jam pavyksta. O klystant išmokstama kur kas daugiau nei klausantis teorijos.
Anot jos, naujos žinios sukuriamos per praktinę patirtį ir bendradarbiavimą, tad ateityje STEAM mokymo metodai turėtų tik populiarėti.
STEAM ugdymo plėtra ir mokymosi aplinkos, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą kurti ar pritaikyti technologijas praktikoje, prieinamumas yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
