Žmogus, paklaustas gatvėje, ar tokie siekiai teigiami, labai tikėtina, linktelėtų galva. Tačiau įdėmiau panagrinėjus, kas slypi už gražaus šūkio, atrastume daug klausimų, į kuriuos siūlomų pakeitimų pakete yra mažai atsakymų.
Kodėl reikia mažinti prieinamumą prie lošimų?
Visų pirma, reikia žinoti, kad Lietuvoje lošimų reguliavimas Europos mastu yra priskirtinas prie griežtesnių, o lošimai Lietuvoje apmokestinti 20 % specialiuoju mokesčiu, tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijoje toks mokestis yra 5 %.
Antra, Lietuvoje lošimai yra reguliuojami gana aktyviai – per pastaruosius 4 metus yra pasiūlyta, priimta, svarstoma apie tris dešimtis įvairių Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų, kurių visų esmė vienoda – legalios lošimų veiklos griežtinimai.
Tad Lietuvos lošimų organizatoriai veikia labai griežtai reglamentuojami ir kontroliuojami, už menkiausius galimus pažeidimus skiriamos rimtos baudos (kad dalį jų teismai panaikina kaip nepagrįstus – jau kita istorija).
Taigi už situaciją Lietuvos lošimų rinkos sanklodoje, vartojimo tendencijas, probleminio lošimo mastą, nelegalią rinką atsakomybę turėtų prisiimti valstybė ir jos reguliacinė politika.
Ar lošimų situacija yra labai prasta, jog reikalautų dar vienos skubotos pertvarkos?
Pasak Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovo Mindaugo Ardišausko, mūsų šalyje esantis probleminio ir patologinio lošimo mastas neviršija Europos vidurkių (plačiau čia: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/sustok-laiku/lietuvoje-uzfiksuoti-369-patologiniai-losejai-o-losianciu-tukstanciai-ar-tikrai-turime-problema-96505171). Juolab, kad patologinis lošimas yra labiausiai susijęs su prasta dalies žmonių psichine sveikata, beje, kurios rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europoje (plačiau apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą Lietuvoje čia: https://lsmu.lt/vaiku-ir-paaugliu-psichikos-sveikata-lietuvoje-ir-europoje-naujausias-hbsc-tyrimas-atskleide-prastejancias-tendencijas/ ).
Todėl, pasak M. Ardišausko, keistas Vyriausybės sprendimas, kad įstatyme reikia numatyti nuostatą „mažinti azartinių lošimų prieinamumą“. Pasak ALVA vadovo, lošimai yra legali paslauga, nors ir specifinė, todėl minėtos nuostatos įtvirtinimas, M. Ardišausko teigimu, yra precedento neturinti situacija.
„Ar valstybė ketina apsaugoti Lietuvos piliečius nuo įvairių gyvenimo grėsmių, nuo visų poros dešimčių oficialiai pripažintų priklausomybių, tarp kurių ir maistas, vaizdo žaidimai, apsipirkinėjimas, pavojų?
Šiuo metu Lietuvoje apie 150 tūkstančių asmenų būdingas probleminis alkoholio vartojimas, Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostata „mažinti alkoholio“ prieinamumą, tačiau alkoholinių gėrimų galima nusipirkti visose maisto prekių parduotuvėse.
Iki šiol Lietuvoje galima viešose vietose vartoti narkotinę medžiagą tabaką, nors oficialioji statistika nurodo, kad net 14 proc. Lietuvos gyventojų mirties priežastis yra rūkymas – ir aktyvus, ir pasyvus. Prognozuojama, kad iki 2035 m. tabako rūkymas nusineš apie 60 tūkst. Lietuvos piliečių gyvybių, Tačiau nieko nesiimama, nors iki šiol galima rūkyti ir viešojo maitinimo vietų lauko kavinėse, kur nerūkantys lankytojai su vaikais turi kentėti nuodingų medžiagų poveikį“, – svarsto M. Ardišauskas.
Kokias priemones numato nauji pakeitimai
Nors pakeitimų projektas siekia mažinti galimą žalą asmens sveikatai ir stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą, tačiau, kaip efektyviai šios priemonės padės siekti norimo rezultato, nėra aišku, tačiau aišku, jog tai pareikalaus nemenkų valstybės biudžeto ir verslo lėšų. Pavyzdžiui, numatyta sukurti centralizuotą nuotolinių lošimų platformą, kurioje realiu laiku būtų galima sekti visų lošėjų veiksmus ir lošimų organizatorių komunikaciją su jais.
„Mūsų asociacija neprieštarauja tokiam skaidrumui, tačiau iš esmės šią informaciją galima surinkti ir dabartinėse lošimų organizatorių platformose, prie kurių prisijungti turi teisę Lošimų priežiūros tarnyba“, – pasakoja M. Ardišauskas.
Anot ALVA vadovo, jau ir dabar patys lošėjai gali nustatyti sumą, kurią jie nori ir gali pralošti žaidimo metu. Be to, lošimų organizatoriai seniai prašė valstybės institucijų teisės riboti pernelyg „įsikarščiavusius“ lošėjus, tačiau ji nebuvo suteikta motyvuojant, kad paslaugos teikimas negali būti selektyviai ribojimas.
„Siūlomas paketas, mano galva, yra keistas priemonių rinkinys, kuriame įstatymu norima įtvirtinti naujų, brangių platformų kūrimą, lošimų organizatoriams siūlomos didžiulės baudos, kurių analogų nėra kituose ūkio sektoriuose, siekiama įvesti kitus naujus reikalavimus, kurių įgyvendinimas nėra aiškus ir kurių efektyvumas labai abejotinas“, – teigia Mindaugas Ardišauskas.
Pasak jo, lošimų vartojimo apimtis labiausiai lemia žmonių noras juose dalyvauti ir turimos lėšos. Valstybės ribojimai turėtų labai ribotą efektą, kuomet didžiausią paslaugų dalį šiais laikais sudaro nuotoliniai lošimai.
„Vokietijoje buvo sugalvota, jog reikia įvesti asmeniui 900 Eur apribojimą internetiniams lošimams – tiek žmogus gali daugiausia išleisti per mėnesį. Ir žinote, koks buvo rezultatas? Vokietijoje labai išaugo nelegalių lošimų vartojimas, nelegali rinka tapo tokia didelė, jog į jos aptarnavimą įsitraukė net kelios lietuviškos fintech įmonės, kaip neseniai buvo paskelbta vieno Lietuvos žiniasklaidos kanalo tyrime, – pasakoja M. Ardišauskas. – Jei Lietuvos valstybė nori išties sumažinti probleminio lošimo mastą, ji turėtų apie tai diskutuoti su lošimų organizatoriais, kurie taip pat nėra suinteresuoti probleminiais lošėjais, juo labiau – priklausomais lošėjais, nes tai turi ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek visuomenei, tiek industrijai.
Kol kas visas šis finansų ministerijos paketas tik suteikia didžiulių galių Lošimų priežiūros tarnybai, kuri ir su dabartiniais įgaliojimais nesusitvarko, kaip parodė p. Stepukonio istorija ar didžiulė ir menkai užkardoma nelegali lošimų pasiūla Lietuvoje“, – sako M. Ardišauskas.
Jei valstybė kovai su nelegalia rinka skirtų tokias pastangas, kokias skiria legaliam verslui riboti, ALVA vadovo manymu, ši reikšminga finansinė ir socialinė problema būtų gerokai sumažinta, tada galima būtų tikėtis ir to, kad legaliam lošimų verslui taikomos ribojimo priemonės sumažins probleminio lošimo mastą. Tačiau prieš porą savaičių Vyriausybė priėmė neigiamą išvadą pasiūlymui, kuris siūlė griežtinti atsakomybę už nelegalių lošimų organizavimą.