Kai atstatydami prarastus skysčius daug geriame, kurį laiką prakaituojame toliau ir netenkame dar daugiau šių medžiagų. Negerti pavojinga, nes ištiks dehidratacija. Kaip sustabdyti užsisukusį mechanizmą? Žinomas lenktynininkas Benediktas Vanagas su šia dilema buvo susidūręs daug kartų. Dakaro ralyje dalyvaujantis sportininkas ten kasdien prakaituoja tiek, kad tenka išgerti po 10 litrų vandens.
Įkaitusiame bolide jaučiasi kaip pirtyje
Šiais metais Saudo Arabijoje vykusio Dakaro ralio metu oro temperatūra siekė 30 ir daugiau laipsnių karščio. Iš ankstesnių metų patirties šiose varžybose garsus sportininkas prisimena, kad automobilio salone temperatūra būna dar kone 20 laipsnių aukštesnė dėl įkaitusių agregatų. Kadangi jame tenka praleisti po 6-8 valandas kasdien ir taip dvi savaites iš eilės, tai ypač išvargina ir išsekina.
Žmogus šiek tiek prakaituoja visą laiką net ramybės būsenoje ar miegodamas, taip pat būdamas šaltoje aplinkoje. To nejaučiame, nes tokiu atveju prakaito išsiskiria labai mažai. Kas kita – per karščius ar sportuojant – aktyvios treniruotės metu per valandą organizmas vidutiniškai išskiria nuo 0,8 iki 1,4 litro prakaito, o vos 15 minučių, pasikaitinus gerai įkaitusioje saunoje – maždaug litrą.
„Nežinau, kiek prakaito aš išlieju įkaitusiame bolide, to nesuskaičiuosi, bet tikrai būnu šlapias nuo galvos iki kojų. Šiek tiek gelbsti speciali apranga, pritaikyta temperatūrų svyravimui, bet ant galvos šalmas, todėl vis tiek dažnai savijauta lyg pirtyje. Aišku, yra kondicionierius, bet per daug atvėsinti orą pavojinga, kad nebūtų per didelis kontrastas su temperatūra lauke, nes tada galima peršalti“, – sako automobilių sporto legenda B. Vanagas.
Dažnai organizmas nebenori priimti vandens
„Būdamas Dakare dėl tokių sąlygų išgeriu milžinišką kiekį skysčių. Didžioji jų dalis pašalinama su prakaitu, kadangi kūnas vėsindamasis intensyviai prakaituoja. Deja, prakaituojant pašalinamos ne tik toksiškos medžiagos, bet ir naudingosios. Ir tai aš jaučiu visu kūnu, jis reaguoja į tų medžiagų trūkumą. Prasideda netgi paprasto vandens atmetimo reakcija, jo gerti nesinori, organizmas nepriima“, – pasakoja pašnekovas.
Norint toliau normaliai funkcionuoti, privalu greitai ir kokybiškai atstatyti elektrolitų pusiausvyrą, tam jis naudoja specialius jų tirpalus. Kartu būtina palaikyti pastovų visų kitų vandenyje tirpių vitaminų bei mineralų lygį. Tokiems atvejams nieko geresnio už „Wellman“ maisto papildų kompleksą, kuris jau yra tapęs kasdiene rutina ralio metu, Benediktas nėra atradęs. Jo sudėtyje yra B grupės vitaminų, vitamino C, seleno, cinko, vario, geležies, mangano ir kitų reikalingiausių vandenyje tirpių vitaminų.„Tikiu, kad įmanoma tokiomis sąlygomis išgyventi ir geriant vien vandenį, nenaudojant papildų, tačiau tai atsiliepia kūno produktyvumui, kokiu pajėgumu jis galės veikti. Kai nesijauti gerai, negali tinkamai mąstyti, klausimas, ar galėsi išlaikyti reikiamą dėmesį. Kai nėra koncentracijos, trūksta energijos, pradedi daryti klaidas, arba viską darai lėčiau ir negali pasiekti norimo rezultato“, – sako B. Vanagas.
Reikia papildyti svarbiausių medžiagų atsargas
Nustatyta, kad žmogui, gausiai prakaituojant, prarandami tirpstantys vandenyje mineralai dar vadinami elektrolitais: magnis, kalis, kalcis, chloras ir natris. Daugiausiai netenkame natrio ir kalio, tuo metu chloro, magnio ir kalcio sumažėja ne taip žymiai. Kartu su jais mažėja vandenyje tirpių vitaminų: B grupės, C, folio rūgšties. Taip pat senka mikroelementų vario, geležies, seleno, cinko atsargos.
Atsiradus minėtų medžiagų trūkumui, gali apimti bendras silpnumas, svaigti galva, prasidėti rankų drebulys. Sutirštėjus kraujui, širdžiai sunkiau dirbti, todėl gali padažnėti širdies plakimas, pakilti spaudimas, jaunimui vienas iš požymių – žemas kraujo spaudimas. Trūkstant kalio, magnio, B vitaminų būdingas raumenų mėšlungis, galūnių tirpimas, nervingumas, nuovargis. Gali pykinti, sumažėja apetitas, sutrinka miegas.
Simptomai labai panašūs, todėl vien pagal juos įtarti, kokio konkretaus mineralo, vitamino ar mikroelemento trūksta, sudėtinga. Rekomenduojama atidžiai stebėti savo savijautą ir naudoti maisto papildų, kurių sudėtyje yra minėtų medžiagų, kompleksus. Būklei negerėjant, verta pasidaryti tyrimus ir nustatyti, kokių medžiagų trūksta bei pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kokie papildomi preparatai gali sumažinti jų deficitą.
Organizmui atsistatyti padeda subalansuota mityba
Jei patiriame didelį fizinį krūvį sportuojant ar per karščius lauke, nevėsinamose patalpose užsiimame aktyvia fizine veikla ir tuo metu stipriai prakaituojame, vandens reikia gerti žymiai daugiau nei įprasti 1,5– 2 litro. Tokiose situacijose per dieną išgerti 6– 7 litrus ir daugiau vandens yra normalu. Jei inkstai veikia gerai, vandens perdozuoti neįmanoma ir tai organizmui nepakenks. Inkstams bus lengviau pašalinti toksinus ir šalutinius medžiagų apykaitos produktus.
Gydytojai pastebi, kad kai kurie žmonės, nenorėdami dar daugiau prakaituoti, vengia gerti daug skysčių ir tai yra labai pavojinga. Kūnas vis tiek prakaituoja tam, kad apsisaugotų nuo šilumos smūgio, todėl dehidratacija gali ištikti labai greitai. Prakaituojant reikia gerti nelaukiant troškulio, kai žmogus pradeda jį jausti, organizmui jau trūksta maždaug litro skysčių. Jeigu pasidaro silpna, bet nesijaučiame ištroškę, tikėtina, kad trūksta skysčių. Pajutę troškulį, turime per valandą išgerti litrą vandens.
Po gausaus išprakaitavimo organizmui atsistatyti ir sumažinti prarastų svarbių medžiagų deficitą padeda ir subalansuota mityba. Prarastam natriui kompensuoti reikėtų valgyti sūdytus riešutus ir sėklas, raugintas, fermentuotas daržoves, alyvuoges. Magnio šaltinis yra kviečių sėlenos, viso grūdo produktai, migdolai, anakardžiai, žalios lapinės daržovės, ankštiniai, džiovinti vaisiai, gyvuliniai baltymai ir jūros gėrybės.
Daugiausiai kalio yra vaisiuose, ypač bananuose ir daržovėse, pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse, riešutuose, kviečiuose. Kalcio atsargų greičiau sukaupsime valgydami pieno produktus, brokolius, lapinius kopūstus, figas, riebią žuvį, pupeles, migdolus, chloro – vartodami jūros druską, pomidorus, alyvuoges, jūros dumblius, riebias žuvis, kiaušinius, žirnius, ryžius, grikius.
Tai įdomu:
99 proc. prakaito sudaro vanduo, likusiame 1 proc. yra įvairių medžiagų apykaitos produktų, tokių kaip šlapalas, druskos, nedideli kiekiai sunkiųjų metalų ir kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkos ar su maistu, vaistais.