Maisto netoleravimas ar alergija?
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Aušra Akelaitienė atkreipia dėmesį, kad maisto netoleravimas nuo alergijos skiriasi.
„Alergija vadinama neįprasta, specifinio imuninio atsako sukelta reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kuri įprastai atsiranda staiga. Alergines reakcijas gali sukelti ne tik maisto produktas, bet ir į jį pridėti konservantai, tirštikliai. Todėl, norint nustatyti tikruosius reakcijų sukėlėjus, atliekami alergenų tyrimai.
Maisto netoleravimas yra nepageidaujama, neimuninės kilmės reakcija į maisto produktus ar jų sudėtines dalis. Tai dažniausiai pasireiškia dėl virškinimo fermentų nepakankamumo ar nepakankamos medžiagų absorbcijos žarnyne. Kitaip nei alergijos atveju, kartais netoleruojantys tam tikro produkto pacientai nejaučia jokių nepageidaujamų reakcijų, jei suvalgo tik nedidelį tokio maisto kiekį. Taip pat, priešingai nei alergijos metu, reakcija į netoleruojamus produktus dažniausiai išsivysto palaipsniui“, – aiškina gydytoja.
Pavojingiausia – anafilaksija
Taip pat alergija nuo maisto netoleravimo skiriasi tuo, kad gali būti pavojinga gyvybei. Anot A. Akelaitienės, alerginės reakcijos gali būti greito arba lėto tipo. Greito tipo reakcijos atveju, pavartojus produkto su alergenu, per 1–2 valandas atsiranda bėrimas, patinsta veidas, kitos kūno dalys.
„Sunkiausiais atvejais pasireiškia anafilaksija: išberia visą kūną, ištinsta veidas, akių vokai, lūpos, pasunkėja kvėpavimas, gali nukristi kraujospūdis, žmogus gali prarasti sąmonę ir net mirti, jei skubiai negauna medicininės pagalbos“, – perspėja gydytoja.
Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai suvalgius maisto su alergenu pasireiškia vėliau nei po 2 valandų ir dažniau yra susiję su virškinimu. Mažiems vaikams ima pūsti pilvukus, jie tuštinasi su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis, viduriuoja, jiems sunkiai auga svoris.
Suaugusiems žmonėms lėto tipo alerginės reakcijos maistui gali pasireikšti pasunkėjusiu maisto rijimu, atsiradusiu refliuksu, nuo kurio negelbsti rūgštingumą mažinantys vaistai.
„Jei pavalgius atsiranda nerimą keliančių nemalonių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Žinodamas tikslią diagnozę gydytojas alergologas pataria, kaip elgtis, ką valgyti, prireikus išrašo adrenalino švirkštą, kurį pacientas turi visuomet nešiotis su savimi, kad anafilaksinės reakcijos atveju būtų galima susišvirkšti ir išgelbėti sau gyvybę“, – aiškina A. Akelaitienė.
Alergijos tyrimą rekomenduojama atlikti, jei pacientas dažnai jaučia užsitęsusią ar sezoninę slogą (rinitą), užsitęsusį nosies užburkimą, nuolat čiaudo, jam niežti akis, jos yra paraudusios, ašaroja, žmogus patiria kosulio, dusulio priepuolius, švokščia, jam beria odą, kamuoja dermatitas, egzema, dilgėlinė, niežti burnos gleivinė, kuri patinsta valgant tam tikrą maistą.
Vaikams alergijos tyrimas turėtų būti atliekamas tada, kai tėvai pastebi neaiškios kilmės virškinamojo trakto sutrikimus arba vaikas jau anksčiau yra patyręs anafilaksinę reakciją.
Sukelia migreną, astmą, artritą
Maisto netoleravimas, kitaip nei alergija, nors ir sukelia panašius simptomus – slogą, odos bėrimus, astmą, kosulį, galvos skausmą ar net nuovargį ir nuotaikos svyravimus – visgi dažniau pasireiškia pilvo ar skrandžio skausmu, pilvo pūtimu bei pykinimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu.
Į šiuos simptomus, perspėja A. Akelaitienė, numoti ranka nederėtų, mat toliau vartojant netoleruojamus produktus galima sulaukti ir rimtesnių sveikatos problemų.
„Kartais pacientai susiduria su problema, kai nežino kokį diagnostinį tyrimą tikslinga pasirinkti. Tad iš nežinojimo atlieka testus skirtus alergijos diagnostikai, nors esant maisto netoleravimui jis neduoda teigiamo rezultato. Dėl to ir toliau valgo maistą, kurio netoleruoja, ir kenčia nuo sveikatos sutrikimų, tokių kaip artritas, migrena, astma, dirglaus žarnyno sindromas“, – aiškina gydytoja.
Ji pastebi, kad dažniausiai netoleruojami maisto produktai būna pienas ir jo produktai, kviečiai, kiaušiniai, žemės ir medžių riešutai, soja, žuvis, jūros gėrybės. Taip pat cheminės medžiagos – maistiniai priedai, kofeinas, salicilatai, histaminas, sulfitai.
Padidėjęs jautrumas maistui – kas tai?
Žarnynas yra didžiausias mūsų kūno organas. Be virškinimo, jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Žarnyno sienelė sudaro barjerą, neleidžiantį patogenams patekti į mūsų organizmą. Tačiau gydytoja išskiria, kad stresas, tam tikri vaistai, infekcijos, alkoholis, genetinis polinkis ir kiti veiksniai gali pažeisti žarnyno sienelių vientisumą bei padidinti jo pralaidumą.
„Jautrumas maistui gali atsirasti dėl padidėjusio plonosios žarnos pralaidumo (pralaidaus žarnyno sindromas), dėl to maisto komponentai dažniau pereina žarnos sienelę ir patenka į kraujotaką. O ten maisto dalelės atpažįstamos kaip „svetimos medžiagos“ ir organizme inicijuojama imuninė reakcija, kuri siekia šiuos svetimus baltymus sunaikinti.
Šio imuninio atsako metu susiformuoja IgG antikūnai prieš įprastai nepavojingus maisto produktus, ilgainiui iš šių susidaro imuniniai kompleksai. Nuolat vartojant netinkamus maisto produktus, susidaro šių kompleksų perteklius, jie gali prisitvirtinti prie smulkių kraujagyslių sienelių ir taip sukelti arba paūminti vietinį uždegimą. Tokiu būdu gali būti pažeidžiami įvairūs organai, tad galiausiai įvairios ligos ar simptomai gali būti siejami su jautrumu maistui“, - sako A. Akelaitienė ir prideda, kad dažnai tokiomis ligomis įvardijamos virškinimo trakto ligos (pvz., dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga, opinis kolitas), reumatoidinis artritas, dermatitas, astma arba migrena.
Medikės teigimu, vien tik aptikus IgG antikūnus neįmanoma nustatyti, ar antikūnai prieš konkrečius maisto produktus yra atsakingi už paciento simptomus. Maisto jautrumo tyrimo rezultatai gali būti naudojami tik kaip pagrindas laikinai pakeisti mitybą ir tik po to galima nustatyti galimus ryšius su ligomis. Tačiau specialistė įvardina, kad laikina dieta, kurioje buvo vengiami maisto produktai su dideliu IgG titru, sumažino minėtų ligų simptomus. Gydytoja primena, kad tokie maisto jautrumo tyrimai yra atliekami kiekviename „Antėja“ padalinyje, o kartu su tyrimo rezultatais pacientai gauna ir individualios mitybos rekomendacijas. Visą balandžio mėnesį šiems tyrimams bus taikoma iki 50 proc. nuolaida.