Nepamirškime, kad dėl darbo specifikos, dalis įmonių negali praktikuoti darbo iš namų modelio ir nerimauja dėl kiekvieno susirgimo atvejo, kuris gali reikšti naujų apribojimų pradžią. Tačiau ar mes turime efektyvių priemonių saugiai išlaikyti kolegas darbovietėse? Šį atsakymą gali pateikti lietuvių inžinieriai ir mokslininkai.
Darbas iš namų – argumentai už
Remiantis Stanfordo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, nuotolinis darbas gali pakelti produktyvumą net iki 13%. Tame pačiame tyrime išryškėjo ir padidėjęs dalyvių pasitenkinimas darbu bei mažesnis streso lygis. Šie duomenys parodo, kad produktyvumas yra labai kompleksiškas reiškinys, kuriam palaikyti svarbūs skirtingi veiksniai. Štai ką išskiria ekspertai nagrinėjantys nuotolinio darbo įtaką procesų kokybei:
- Geresnis darbo/asmeninio laiko balansas
- Sutaupoma laiko ir lėšų kelionėms
- Mažiau pokalbių „prie kavos aparato“
- Darbdavio pasitikėjimo skatinama motyvacija
- Išvengiama nebūtinų susitikimų/susirinkimų
Darbas iš namų – argumentai prieš
Tyrimai rodo, kad net 30% dirbančių namuose praleidžia iki 2 valandų daugiau atlikdami darbo užduotis. Daugiau ar mažiau ilgesnės darbo valandos būdingos daugumai dirbančiųjų namuose, taigi, didėjantys produktyvumo rodikliai nestebina – tačiau turint omeny, kad dirbame ilgiau, vargu ar galime tai vadinti produktyvumu.
Kitas aspektas, kurio darbuotojams trūksta namuose yra komunikacija. Dalis „Microsoft“ darbuotojų parodė norą grįžti į ofisą arba pereiti į hibridinį darbo modelį, tam, kad galėtų palaikyti ryšį su kolegomis ir paįvairinti aplinką. Be to, darbuotojų nutolimas nenaudingas ir kitais aspektais:
- Sudėtingėja komunikacijos procesas
- Sunkiau organizuoti ir palaikyti komandinį darbą
- Prarandamas sąlytis su įmonės kultūra
- Krenta lojalumo ir įsitraukimo priemonių veiksmingumas
Kai nėra kito pasirinkimo
Pakalbėkime apie sektorius, kurie neturi pasirinkimo alternatyvos. Tai gamybos, kontaktinio aptarnavimo, maisto bei grožio industrijų atstovai, mokytojai, gydytojai ir kiti specialistai, kurių darbo pobūdis reikalauja atvykti į darbo patalpas bei dalintis jas su kitais žmonėmis. Šiose srityse, net ir iškilus dideliam užsikrėtimo pavojui, darbai negali persikelti į saugesnes erdves, be didelių nuostolių verslams arba žalos paslaugų gavėjams. Taigi, belieka ieškoti efektyvių prevencijos ir kontrolės sprendimų.
Norėdami išspręsti šią problemą, lietuvių šviesos technologijų įmonė „Atendo“ panaudojo savo ekspertizę inovatyviausiai dezinfekcijos įrangai sukurti. Kartu su Vilniaus Universiteto Gyvybės Mokslų Centro ir Kauno Technologijų Universiteto mokslininkais, „Atendo“ ištobulino UV-C trumpųjų spindulių technologiją, jau kurį laiką pasaulyje žinomą dėl savo dezinfekcinių savybių. Didelio mokslininkų įdirbio dėka buvo pasiektas 99,999% efektyvumas naikinant virusus ir bakterijas patalpose, įskaitant ir SARS-CoV-2. Be to, įrangai pritaikyti pažangiausi inžineriniai sprendimai leidžia ją saugiai pritaikyti bet kokioms patalpoms ir nesibaiminti dėl tolimesnės virusinių ligų sklaidos.
Kaip pasiruošti naujiems iššūkiams?
Panašu, kad ofisai niekur nesitraukia – didelė dalis darbuotojų, net turėdami galimybę dirbti iš namų renkasi hibridinį modelį, o darbdaviai taip pat linksta juos matyti biure. Taigi, gyvendami neseniai praūžusios pandemijos prisiminimais, neišvengiamai keliame sau tikslą imtis didesnių atsargos priemonių ir išvengti galimų ligų protrūkių biuruose, bei su jais susijusių nuostolių.
Efektyvi patalpų dezinfekcija padės atremti ir naujas grėsmes, ir jau pažįstamus sezoninius ligų sukėlėjus. „Atendo“ dezinfekcijos įrenginiai buvo sukurti su tikslu puoselėti žmogaus gerovę ir atliepti verslo poreikius, todėl jie visiškai saugūs naudoti esant žmonėms ir niekaip netrukdys darbo procesui. Galbūt, saugumas yra būtent tai, kas paskatins jūsų biuro produktyvumą.