Nuo „senelio sodo" iki profesionalaus ūkio
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę šiame ūkyje pradėjęs dirbti ir jau ilgus metus jam vadovaujantis A. Paškevičius sako, kad „Aukštikalnių soduose" jis įsitikino, kokia sunki sritis yra sodininkystė. Sodininkai ir daržininkai jau dabar bene labiausiai susiduria su klimato kaitos neigiamu poveikiu. Apie tai kalba ir Europos Komisijos parengta tvaraus ekonomikos augimo strategija „Žaliasis kursas", kuriuo siekiama gerinti dabartinių ir būsimų žmonių kartų gyvenimo kokybę, kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką. Šie tikslai eina koja kojon ir su Lietuvos sodininkų siekiais, kurie visuomet nori su kuo mažesniu poveikiu aplinkai užauginti sveiką ir gausų derlių.
„Kai 1991 m. perėmiau sodą, jis buvo seno tipo: augo didelės obelys, pasodintos netinkamu atstumu, kaip šiandien jau nedaroma. Galima sakyti, kad tai buvo kaimo senelio sodas. Galbūt tai ir buvo pramoninis sodininkavimas, bet tik to laiko supratimu. Šiandien jau turime visiškai kitas žinias, galimybes ir kartu reikalavimus.
Į ūkį įdėta daug darbo. Tiesa ta, kad niekada nesustoja sodo priežiūra. Ištisi metai yra intensyvūs. Visi juk nori raudonų ir gražių obuolių, o daug kas priklauso ir nuo oro temperatūros. Sode anksčiau augo obelų rūšys, kurios tiesiog išnyko dėl itin šaltų žiemų", – prisiminė A. Paškevičius.
Užsienio šalių patirtis
Obuolių rūšis „Noris", „Auksis", „Lobo", „Ligol", „Alva", „Šampion", „Bogatyr" ir „Kulono renetas" auginančiam 197 ha sodui vystyti ir tobulinti A. Paškevičius dar 2000–aisiais sėmėsi idėjų iš kolegų Vokietijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose patirties. Tiesa, Nyderlandai sodininkystėje pirmavo ir tuo metu lietuviams atrodė drąsu tikėtis panašių rezultatų, o štai Lenkijoje jie pastebėjo daug panašumų tiek šalies klimate, tiek ir augmenijoje.
Ūkio šeimininkas teigia, kad nemažai prie ūkio tobulinimo prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (KPP). „Aukštikalnių sodams" buvo suteikta parama pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos".
Paklaustas, kaip sekasi laikytis Žaliojo kurso reikalavimų, UAB „Aukštikalnių sodai" vadovas sakė, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, tačiau prisitaikius ir pakeitus mąstymą supranti, kad tvaresnis požiūris į ūkininkavimą yra naudingas. Tai – visos Europos ateitis.
„Žinoma, ne visi reikalavimai yra lengvi, bet stengiamės prisitaikyti, išmokti vadovautis Žaliuoju kursu ir taip gyventi bei dirbti. Dabar matome, kad svarbiausia yra keisti mąstymą ir darbų organizavimą.
Pavyzdžiui, šiemet trąšos itin brangios ir jau kiek kitaip sugalvojome tręšti. Pasiekėme neblogą rezultatą net su perpus mažiau trąšų. Viskas tikrai įmanoma. Tereikia kitaip pažiūrėti į ūkininkavimą", - savo mintimis dalijosi ūkininkas bei pridūrė, kad iš visų reikalavimų sunkiausia tą pačią veikliąją medžiagą naudoti dukart, nes Lietuvoje sodams registruota nedaug cheminių preparatų. Menkas pasirinkimas rinkoje ūkininkus verčia sukti galvą ir taikyti kitas priemones.
Paramą panaudojo darbams automatizuoti
Prižiūrint sodinukus taip pat svarbus tvarumas. A. Paškevičius pasakoja, kad gausiame obelų ūkyje vos išrovus sodą stengiamasi vieną sezoną laikyti pūdymą arba išrovus sodą atsodinti jį nauju. Na, o tam, kad nebūtų dirvos erozijos, laikoma šienaujama veja. „Šienavimui naudojame vėjapjoves, nes joms reikalingas mažesnis galingumas ir sunaudojama beveik triskart mažiau kuro tam pačiam rezultatui pasiekti."
„Visur auginame žalią veją, todėl ilgiau išsilaiko drėgmė, o dėl to to galima mažiau laistyti jaunus sodinukus. Vejoje patogiau ir obuolius skinti bei vaikščioti", - sakė jis.
Siekiant apsaugoti augalus nuo grybų sukeliamų ligų sodininkai turi pasirūpinti ir fungicidais. Pašnekovas pastebi, kad jo ūkyje naudojami kontrastiniai fungicidai, kurie yra mažiau agresyvūs.
Siekiant obelims suteikti geriausią priežiūrą bei toliau sėkmingai modernizuoti ūkį, už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramą „Aukštikalnių soduose" buvo įsigyta obuolių plovimo ir rūšiavimo linija, šienavimo technika, rekonstruoti šaldytuvai su reguliuojama atmosfera obuolių laikymui prailginti. Gauta parama pasitarnavo ir įsigyjant kontūrinio pjovimo mašiną aukštaūgiam sodui. Pastaroji mašina apie 30 proc. palengvina rankų darbą genėjimo metu.
Jauniems ūkininkams A. Paškevičius pataria taip pat pasinaudoti galimybe gauti paramą ir taip tobulinti savo ūkį, siekti Žaliojo kurso tikslų. Tačiau kartu įspėja, kad ūkininkavimas nėra lengvas darbas, todėl reikia įsivertinti ir savo galimybes.
Parama sodininkystei
KPP numato ne vieną sodininkams palaikyti skirtą paramos programą, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat skelbia, kad jau nuo kitų metų didesnės paramos sulauks smulkūs susikoperavę, tvariai ūkininkaujantys ūkiai, taip pat ir jaunieji ūkininkai. Ūkininkams jau pristatytas naujausias programavimo dokumentas - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginis planas.
Iš viso ūkininkus per šį laikotarpį pasieks beveik 4,3 milijardo eurų paramos. Beveik pusė šių lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją bei didinti sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams.
Parama skirta prisitaikyti prie Žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, nes keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai.