Sąlygas diktuoja prekybininkai
Jurbarko rajone ūkininkaujantis Vytautas Giedraitis DELFI teigė, kad dažnai mėsos gaminių kokybė priklauso nuo prekybininkų nuomonės.
„Ūkininkauti sekasi gerai, tačiau tai yra degantis dalykas, nes bet kuriuo momentu gali ateiti kiaulių maras. Mes auginame kiaules ir mūsų krašte maro dar nėra, bet niekada negali žinoti, Lietuva yra maža. Anksčiau sakydavau, kad mes darome viską patys nuo tvarto iki stalo, tačiau dabar pradėjome patys auginti ir pašarus, todėl produkcija rūpinamės nuo lauko iki stalo“, - pasakojo V. Giedraitis.
Ūkininkas pastebėjo dar vieną problemą – Lietuvos rinkai neužtenka lietuviškų kiaulių: „Turime perdirbimo įmonę, todėl patys skerdžiame, perdirbame ir parduodame. Įmonė dirba jau 21 metus. Jeigu lietuviai nepirktų produkcijos, jau būtume bankrutavę. Lietuviai valgė mėsą, valgo ir valgys visada. Dėl to ir išgyvename. Tačiau yra kita problema, kad mes, lietuviai, užsiauginame tik 50 proc. kiaulių. Esame žemės ūkio kraštas, o neužsiauginame sau pavalgyti. Tai yra nenormalu. Nemažą dalį mėsos įsivežame iš Europos Sąjungos. Nesuprantu, kaip mes galime kiaulių neauginti.“
Sklando mitas, kad prekybos centruose parduodamose dešrelėse nėra mėsos. Ūkininko teigimu, čia yra dalis tiesos: „Pagaminti gerą produktą gali visi. Bet pas mus yra prekybininkų monopolis ir jie diktuoja sąlygas, kad dešrą padaryti reikia už konkrečią kainą. Tuomet perdirbėjas turi verstis per galvą, kad padarytų tą dešrą pigesnę, nes ir jis dar nori uždirbti. Ne viena perdirbimo įmonė taip yra sužlugusi per prekybos centrus. Sakoma, kad dešrelėse nėra mėsos, bet jeigu perdirbėjui pasako, kiek mokės už dešrą, jis turi kažkaip verstis, dėti kažkokių priedų, kad dešra būtų pigesnė.“
Mėsą perka vyresnio amžiaus žmonės
Kauno rajone savo gyvulininkystės ūkį turintis Audrius Banionis DELFI pasakojo apie lietuviškos mėsos kokybę bei gyvulininkystės tradicijas.
„Mes laikomės grynai kaimiškų tradicijų: pašarus pasiruošiame patys, į juos nededame jokių priedų. Tiesiog ten yra kviečiai, miežiai, žirniai, rapsai. Pašarų neperkame, turime savo skerdyklą, o po to patys ir parduodame. Mes pasirūpiname visu mėsos keliu iki stalo“, - sakė A. Banionis.
Paklaustas, koks yra lietuviškos mėsos populiarumas, ūkininkas teigė: „Lietuviška mėsa domisi labiau vyresnio amžiaus žmonės, kurie vertina tikrą skonį ir tikras tradicijas. Tai išlikę nuo jų tėvų laikų, mes ir orientuojamės į šiuos žmones. Taip pat turime ir mėsos cechą, gaminame ir savo dešras, ir lašinius – viską.“
Vis dėlto ūkininkas nesutinka, kad prekybos centrų dešrelėse nėra mėsos.
„Jeigu gyvulius augina komplekse arba intensyviai, jie greitai subręsta ir jų skoninės savybės yra truputėli kitokios, keičiasi gyvulių struktūra, morfologija, dar mėsa nėra pilnai subrendusi, jeigu greitai užauga. Mes auginame didesnius gyvulius ir didesnio amžiaus, todėl mėsos struktūra yra kitokia. Mes stengiamės išlaikyti gyvulių gerovę. Jaunų gyvulių skonis yra kitoks, bet tikrai abejoju, kad dešrelėse nėra mėsos. Be mėsos juk nieko nepadarysi“, - aiškino A. Banionis.