Pataria žiūrėti į etiketes
Pasak kiaules auginančios įmonės „Cestos maistas" vadovo Gintauto Repčio, pagrindinis skirtumas tarp ekologinės ir pramoninės mėsos gamybos yra auginimo laikas. Ūkininkas teigia, kad ir neekologiniu būdu auginamiems gyvuliams yra užtikrinamos puikios sąlygos, tiksliai parenkamos reikiamos medžiagos.
Be to, jis ragino neapsigauti. Ūkininkas sakė, kad ūkininkų turguose parduodami produktai nebūtinai iš lietuviškos mėsos: „Ūkininkų turguose, tikrų ūkininkų labai nedaug, tik prisidengiama ūkininkais. Iš tikrųjų ten mėsa dažnai patenka iš Lenkijos ir iš kur kitur. Todėl norint gauti lietuvišką produktą, visada reikia tikrinti kilmę.“
Taip pat jis palygino, kuo skiriasi dideli ūkiai nuo smulkių ekologiškų ūkininkų: „Jeigu kalbame apie tikrus mažus ūkininkus, jų produkcija gaminama ilgiau. Dėl to mėsa darosi šiek tiek stangresnė ir kitaip atrodo negu pramoniniuose ūkiuose. Pramoniniuose ji auginama kažkur iki pusės metų. Paprasti ūkininkai kiaules augina 8-10 mėnesių, o kartais ir dar daugiau. Pas mus viskas subalansuota, gyvulys gauna tai, kas priklauso. O vadinamuose ekologiniuose ūkiuose, kas ką turi, tas tą šeria. Dėl to tas augimas yra lėtas ir mėsa kitokia.“
G. Repčys nenorėjo sutikti, kad ekologiniuose ūkiuose išauginta mėsa yra geresnė. „Dauguma galvoja, kad pramoninėje gamyboje naudojamos kažkokios neleistinos cheminės medžiagos, tačiau taip tikrai nėra ir nebus. Mes suteikiame kiaulėms to, kas būtina – kalkakmenio, aminorūgščių, maitiname kombinuotais pašarais. Tai yra dalykai, kuriuos reikia subalansuoti, bet šių naudojamų medžiagų net nedrįsčiau pavadinti chemija. Kiaules laikome tvartuose, viskas kompiuterizuota - ir šėrimas, ir ventiliacija. Viskas sureguliuota taip, kad būtų kuo didesnis komfortas gyvuliams. Laikomės visų Europos gyvūnų gerovės reikalavimų“, - kalbėjo ūkininkas.
Anot įmonės vadovo, šioje rinkoje išsilaikyti gali tik labai sumanūs ūkininkai. „Pati gyvulio savikaina yra labai nedidelė, profesionalūs ūkiai gali auginti ir tikėtis naudos, bet mėgėjams gauti pelną labai mažai šansų. Mes orientuojamės į pramoninę gamybą, turime kiaulių kompleksus, tačiau šiuo metu pelno praktiškai nėra, anksčiau gaudavome daug didesnes pajamas. Kiaulių perdirbimas yra labai nuostolingas, o auginimas ant ribos. Viskas priklauso nuo profesionalumo. Jeigu labai gerai išmanai šią sritį, šiek tiek naudos turėsi, jei ne – eisi į „minusą“. Analizuojame, kodėl taip yra, bet nežinome, ar to priežastis yra Lietuvoje esančios perkamosios galios sumažėjimas, euro įvedimas, o gal konkurencijos padidėjimas. Gyvulių lygtai nedaugėja, bet jų kaina, kažkodėl nekyla“, - rinką apžvelgė ūkininkas.
Sunku rasti darbuotojų
O štai Audronė Žilienė, kurios Ariogaloje esantis ūkis turi tautinio paveldo sertifikatą, teigė, kad ekologiškai išauginti kiaules nėra labai lengva. Ji įsitikinusi, kad tokia mėsa yra kokybiškesnė.
„Pati kasmet sėju įvairius augalus, kad galėčiau kiaules pašerti. Pagrindinis skirtumas tarp pramoninio ir ekologinio ūkio, tai, kad mes šeriame patys su savo pašarais. Net ir paprastų ūkių mėsa, kuri auginama šeriant gyvulius natūraliais augalais, yra daug sveikesnė nei chemizuotų ant prekybos centrų prekystalių gulinčių mėsos produktų. Darome viską, kad mūsų kiaulės nesusirgtų, bet jeigu taip nutinka, turime ekologiškų priemonių gyvuliui gydyti. Mūsų produktus sudaro šimtaprocentinė mėsa, o pramonine prekyba užsiimantys verslininkai deda įvairias mėsos emulsijas, pakaitalus. Tada, žinoma, mėsa daug pigesnė“, - kalbėjo ūkininkė.
Ekologinio ūkio savininkė teigia, kad pajamos iš ekologiškos mėsos yra pakankamai stabilios. Bet ekologiniai ūkiai, anot A. Žilienės, kurie nusprendžia savo produkciją parduoti prekybos tinklams, dažniausiai finansiškai nukenčia: „Ši veikla yra pelninga, jeigu pats augini ir gamini produkciją, bet jeigu tik augini, jokio pelno nėra. Tokie ūkininkai vargsta, užmoka kalną komisinių mokesčių, o vėliau parduoda perdirbėjams, kurie produkciją dar padaro neekologine. Savo produkciją į turgų atvežu aš pati, per metus pavyksta užauginti nuo 150 iki 200 kiaulių. Problemų su pelnu neturime, galbūt vienais kitais metais įvyksta svyravimų, tačiau dėl pardavimų nesiskundžiame. Tačiau mūsų ūkyje labai trūksta darbuotojų, manau, taip yra dėl to, kad daugelis jaunimo labai nenori dirbti fizinio darbo, o šiame versle kaip tik to reikia.“