Nuo lauko iki stalo
Kauno rajone savo gyvulininkystės ūkį turintis Audrius Banionis DELFI pasakojo apie lietuviškos mėsos kokybę bei gyvulininkystės tradicijas.
„Mes laikomės grynai kaimiškų tradicijų: pašarus pasiruošiame patys, į juos nededame jokių priedų, tiesiog ten yra kviečiai, miežiai, žirniai, rapsai. Pašarų neperkame, turime savo skerdyklą, o po to patys ir parduodame. Mes pasirūpiname visu mėsos keliu iki stalo“, - sakė A. Banionis.
Paklaustas, koks yra lietuviškos mėsos populiarumas, ūkininkas teigė: „Lietuviška mėsa domisi labiau vyresnio amžiaus žmonės, kurie vertina tikrą skonį ir tikras tradicijas. Tai išlikę nuo jų tėvų laikų, mes ir orientuojamės į šiuos žmones. Taip pat turime ir mėsos cechą, gaminame ir savo dešras, ir lašinius – viską.“
Dažnai yra juokaujama, kad Lietuvoje parduodamose dešrelėse iš tiesų nėra mėsos, tačiau ūkininkas su tokiomis kalbomis nesutinka.
„Jeigu gyvulius augina komplekse arba intensyviai, jie greitai subręsta ir jų skoninės savybės yra truputėli kitokios, keičiasi gyvulių struktūra, morfologija, dar mėsa nėra pilnai subrendusi, jeigu greitai užauga. Mes auginame didesnius gyvulius ir didesnio amžiaus, todėl mėsos struktūra yra kitokia. Mes stengiamės išlaikyti gyvulių gerovę. Jaunų gyvulių skonis yra kitoks, bet tikrai abejoju, kad dešrelėse nėra mėsos. Be mėsos juk nieko nepadarysi“, - aiškino A. Banionis.
Kaip atskirti šviežią mėsą
Mėsa bei mėsos produktai vartotojams pateikiami įvairaus asortimento. Todėl perkant šiuos produktus būtina žinoti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti šviežią mėsą ar produktą nuo nešviežio arba sugedusio. Mėsą vertiname pagal jos išvaizdą, spalvą, konsistenciją, kvapą. Šviežia mėsa būna atšaldyta arba sušaldyta. Šviežia mėsa negali būti apdorota jokiomis kitomis medžiagomis, išskyrus apdorojimą šalčiu, gali būti neįpakuota arba įpakuota vakuume ar modifikuotoje dujų atmosferoje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė pateikė patarimų, kaip atskirti šviežią mėsą.
„Šviežia atšaldyta mėsa – stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos (spalva priklauso nuo gyvulio rūšies). Mėsa, turinti pašalinį kvapą, netinka žmonių maistui. Šviežios mėsos konsistencija standi, elastinga, paspaudus pirštu atsiranda duobutė, kuri nedelsiant išsilygina. Norint sustabdyti gedimo procesus, šviežią atšaldytą paukštieną ir triušieną reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 4 °C ir ne žemesnėje kaip minus 2 °C temperatūroje, o kitų gyvūnų mėsą reikia laikyti tokioje temperatūroje, kad jos vidaus temperatūra būtų ne aukštesnė kaip 7 °C ir ne žemesnė kaip minus 1 °C“, - rašė Viktorija Septilkienė.
Šviežia sušaldyta mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos: „Sušaldyta paukštiena negali būti aukštesnės kaip -12 °C temperatūros, o sušaldyta kitų gyvūnų rūšių mėsa – ne aukštesnės kaip -18 °C temperatūros. Tokia temperatūra turi būti išlaikoma iki pirkinių krepšelio. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą. Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju šaldoma nepakankamai, o jei pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašos – žinokite, kad tokie produktai greičiau suges. Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysite, tuo jo mitybinė vertė bus mažesnė.“
Pagal standarto nuostatas mėsos gaminiai skirstomi į rūšis (aukščiausią, pirmą ir antrą) pagal gamybai panaudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę.