Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) Olandijoje, Roterdame, surengtame Pasauliniame pienininkystės kongrese buvo nagrinėjamas pieno sektoriaus vaidmuo užtikrinant saugią ir tvarią mitybą bei problemos, su kuriomis šis sektorius susidurs ateityje ir kurias turės įveikti.
Kaip teigiama LR žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai, į kelias dienas trukusį kongresą atvyko apie 1200 atstovų iš 64 pasaulio šalių. Kongreso metu vyko pasaulio pienininkystės lyderių forumas, įvairios konferencijos, skaityti pranešimai aktualiomis pieno sektoriui temomis. Prieš šį renginį vykusios IDF Generalinės Asamblėjos metu surengti naujojo IDF prezidento rinkimai. Šį postą užėmė Judith Bryans, buvusi Tarptautinės pienininkystės federacijos generalinė direktorė Didžiojoje Britanijoje.
Kongrese dalyvavo ir mūsų šalies delegacija – IDF Lietuvos pienininkystės nacionalinio komiteto atstovai. Kaip informavo komiteto narė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vedėja Lilija Tepelienė, lyderių forume įvairių pieno grandinės grandžių atstovai diskutavo, spręsdami klausimą, kaip pienininkystė prisidės prie pasaulio žmonių pamaitinimo.
Konferencijose buvo akcentuota vyriausybių svarba, ypač besivystančiose šalyse, garantuojant ūkininkų pragyvenimą. Buvo pažymėta, kad siekiant išmaitinti 9 milijardus žmonių, būtina taikyti inovacijas, naujas gyvulių šėrimo, jų priežiūros ir kitas technologijas, tačiau jas reikia naudoti atsakingai. Akcentuota, kad ūkininkai ateityje turėtų būti stipresni, nes šiuo metu pieno grandinėje įtakingesni yra pieno perdirbėjai ir prekybininkai.
Kongreso dalyviai pripažino, kad kol kas kainų augimas pasaulinėje pieno rinkoje dar nedidelis. Pažymėta, kad 2015 ir 2016 metais pieno rinkoje vyravo disbalansas tarp pieno tiekimo ir vartojimo, o tai ir iššaukė krizę pieno sektoriuje. Viena iš to priežasčių – drastiškas Kinijos importuotojų suinteresuotumo pieno gaminiais sumažėjimas.
Neabejojama, kad ši šalis ateityje diktuos pieno gaminių kainas pasaulio rinkoje. Dar viena pieno krizės priežastis – Rusijos Federacijos pieno gaminių importo embargas. Numatoma, kad jis tęsis iki 2018 metų. Europos pieno perdirbėjai atranda kitų rinkų, tačiau kainas tenka sumažinti.
Pieno krizei turėjo reikšmės ir išaugusi pieno gamyba. Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje pieno supirkimas nors ir lėtai, bet augs: 2015 m. jis išaugo 2,5 proc., 2016 m. prognozuojama 1,6 proc., o 2017 m. – 0,8 proc. Šiuo metu didžiausios pieno gamintojos, kuriose pieno gamyba dar auga, yra Indija, JAV ir Europos Sąjunga. 2015 m. bendra pieno gamyba pasaulyje išaugo 2 proc., palyginus su 2014 m.
Tikimasi, kad pasaulio pieno gamybos augimas 2016 m., palyginus su 2015 m., bus apie 1 proc., o 2017 m., palyginus su 2016 m., 1,5 proc. Kongrese atkreiptas dėmesys į augančią Azijos svarbą pienininkystėje. Jeigu 2000 m. pasaulio pieno gamyboje 29,6 proc. sudarė Azijoje pagamintas pienas, o 70,4 proc. – likusioje pasaulio dalyje pagamintas pienas, tai 2015 m. Azijoje pagaminto pieno dalis išaugo iki 39,4 proc.
Numatoma, kad kainų svyravimas pieno rinkoje išliks. Pieno kainų mažėjimui turi įtakos pieno gamybos augimas. Norėdamos sumažinti kainų svyravimų padarinius, šalys taiko įvairias priemones: JAV – ūkininkų maržos apsaugą, ES – intervencines priemones, Kanada – tiekimo vadybą, Naujoji Zelandija, Australija – mokesčiais paremtą taupymą.
Didžiausia rizika tenka ūkininkams, todėl jie turi veiksmingai valdyti pieno gamybą. Pažymėta, kad sėkmingam ūkininkavimui būtinas ūkio veiklos valdymas, bandos ir žemių valdymo įgūdžiai. Kainų svyravimai pieno rinkoje neišvengiamai bus, todėl reikalinga finansinė ūkio vadyba, būtina sukurti pinigų rezervą kainų kritimo atvejams.
Visų kategorijų pieno produktų kainos 2015 m. ir 2016 m. pradžioje pasaulyje krito. Tik pastaraisiais šių metų mėnesiais jos pradėjo didėti. Pieno suvartojimas 2015 m. pasiekė 111,3 kg vienam gyventojui. Gera žinia ta, kad jau ne vienerius metus pasaulyje pieno produktų suvartojimas vienam gyventojui auga: 2005 m. jis buvo 101,5 kg, o štai 2015 m. – jau 111,3 kg.
Kaip ir ankstesniais metais, pasaulyje dominuoja šie pagrindiniai pieno produktų eksportuotojai: Naujoji Zelandija, Europos Sąjunga, JAV, Australija, Baltarusija. Praėjusiais metais Naujosios Zelandijos pieno produktų eksportas sudarė 28 proc. viso pasaulio pieno produktų eksporto, ES – 27 proc., JAV – 14 proc., Australijos – 6 proc., Baltarusijos – 5 proc.
Pranešimuose apie pieno gamybos ūkius buvo pažymėta, kad pasaulinės pieno kainos daro įtaką nacionalinėms pieno kainoms visose šalyse. 2014 metai buvo geriausi kada nors buvę pieno sektoriui, o blogiausi – 2015 ir 2016 metai, tačiau per kitus 3–4 metus prognozuojamas atsigavimas.
Kongreso dalyviai, kalbėdami apie pienininkystės prognozes, pažymėjo, jog auganti pasaulinė paklausa turėtų toliau didinti pieno produktų kainas – nežiūrint dabartinio sudėtingo laikotarpio, pienininkystės perspektyvos yra geros.
Visose kongreso sesijose buvo įvardytas pagrindinis iššūkis – pagaminti pakankamai maisto daugiau nei 9 milijardams žmonių. Tai reiškia, kad būtina stiprinti maisto gamybą ir gaminti, išsiverčiant su mažiau žemės, vandens ir kitų išteklių nei šiandien, taip pat sumažinant maisto atliekas, maisto nuostolius ir keičiant vartojimo įpročius.
Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad mitybos srityje vartotojai dažnai vadovaujasi jausmais, o ne moksliniais faktais, kokį maistą reikia valgyti. Šiuo atveju mokslas maisto srityje turi susigrąžinti savo autoritetą. Pažymėta, kad mokslininkų vaidmuo yra labai svarbus visose maisto grandinės srityse.
Kitais metais Pasaulinis pienininkystės kongresas įvyks Belfaste (Jungtinė Karalystė) spalio 29–lapkričio 3 dienomis.
Užsakymo nr.: PT_72699444