Raseinių rajone, 400 hektarų lauke kviečius augininatis Alfredas Bardauskas teigia, kad žiema šiems augalams buvo labai palanki.
„Sausros padarė įtaką kviečiams, bet nesukėlė drastiškų problemų. Nors vasaros sausra buvo didelė, nenaudojome jokių laistymo sistemų. Jas naudoti kviečiams būtų savižudybė, laistyti gali tik daržininkai ir visokie bulvininkai. Kviečių derlius buvo didesnis nei pernai, kadangi jie peržiemojo idealiai. Praėjusiais metais vasaros laikotarpis buvo daug palankesnis jų auginimui, tačiau didžioji dalis užšalo“, – sakė ūkininkas.
Anot verslininko, auginant kviečius, svarbu suderinti laiką, kad jie neišaugtų vienų metu.
„Auginame „Aron“ – žieminius kviečius, nors nėra patys derlingiausi, bet tai viena stabiliausių ir geriausių veislių Europoje. Taip pat auginu latvišką veislę „Fredi“, šie kviečiai labai gerai žiemoja, derliai neįspūdingi bet užtat greitai galima pradėti kulti. Dar auginame visai neblogus švediškus kviečius. Svarbu, kad javapjūtė prasidėtų kuo anksčiau - tada lieka daugiau dienų darbui su kombainu. Iš pradžių nuimamas ansktesnių veislių derlius, tada nuimami vėlyvesni kviečiai. Tuomet gaunasi srautas. Jeigu visos veislės vienu metu subręstų ir jas reiktų nukulti – nieko nepadarytume. Tiesiog padaliname riziką žinodami, kuriuo metu ir koks kiekis javų išaugs“, – teigė A. Bardauskas.
Ūkininkas sako, kad kviečių derlius priklauso nuo įvairių sąlygų, pagrindinės – vasaros drėgnumas ir žiemos temperatūra.
„Parduodame įmonėms, kurios užsiima eksportavimu, dalis kviečių pasilieka ir Lietuvoje. Ūkininkauju jau 10 metų. Kviečių pelningumas neblogas. Šiais metais derliumi tikrai negalime skųstis, nes jis buvo geresnis negu vidutinis. Gal šiek tiek trūko potencialo, jeigu būtų drėgnesnė vasara, javų būtų dar daugiau. Ypač vasarinių – jie pernai buvo 2 tonomis derlingesni negu šiemet. Šiemet labai dėkinga žiema. Anskčiau būdavo ir taip, kad tam tikra javų rūšis visiškai užšaldavo ir pavasarį reikdavo iš naujo sėti. Tačiau dabar susidaro ažiotažas – visi mato, kad mes gauname subsidijas, pelną už grūdus, tačiau jie nemato kiek kainuoja trąšos, darbo užmokesčiai ir ūkio atnaujinimai“, - komentavo verslininkas.
Kauno rajone ūkininkaujantis ir 400 hektarų kviečių lauką turintis Romas Majauskas, sako, kad sausros kviečių kiekiui įtakos nepadarė, tačiau pablogino kokybę.
„Dėl sausros kviečių derliaus kiekis tikrai nenukentėjo, tačiau šių augalų kokybė prastesnė. Praėjusiais metais mūsų kviečiai pagal kokybę buvo priskiriami 1-2 klasei, šiais metais jie priskiriami 2-3. Augalai labai gerai peržiemojo, dėl to tas derlius toks geras gavosi - padidėjo kviečių plotų, ypač žieminių. Visuomet stengiuosi užsėti kiek įmanoma daugiau žieminių veislių, tada derlingumas smarkiai kyla. Tačiau mus spaudžia Europos struktūrinių fondų sąlygos, kadangi pagal reikalavimus būtina auginti įvairias augalų kultūras“, - sakė kviečių augintojas.
Verslininkas norintiems auginti kviečius pataria atidžiai išsirinkti jų rūšį: „Pradedant auginti reikia labai atsargiai pasirinkti veislę, kuri žiemoja, yra atspari ligoms ir nustatyti ar dirva yra tinkama tokios veislės auginimui. Auginant reikia prižiūrėti, bent kas savaitę kartą pažiūrėti ar kviečiai nesusirgo. Nepaisant įdėtų pastangų reikia suprasti, kad didelę įtaką šiems augalams padarys ir gamtinės sąlygos“, - teigė R. Majauskas.