Kaune gyvenanti ūkininkė Dalia Abukauskienė sako, kad šių metų derlių laistymo sistemomis iš dalies pavyko išsaugoti, tačiau produkcijos mažiau, o pačios daržovės ne tokios didelės kaip anksčiau. Ūkininkė augina labai įvairią produkciją – salotas, špinatus, moliūgus, pomidorus, paprikas, jalapenus ir kt.
„Jeigu dirbtume taip kaip pernai derlius būtų visiškai niekinis. Šiais metais labai daug dirbome, vežėmės vandens, dėl to derliaus šiek tiek turime. Labiausiai daržoves paveikė sausros, teko labai daug jas lieti, visos vietos, kurių nepavyko palaistyti, išdžiuvo. Labiausiai nukentėjo salierai. Šiais metais jų visiškai neturiu, moliūgai, pomidorai daug mažesni. Apskritai visų išdygusių augalų skaičius nedidelis. Šiek tiek padeda tai, kad daržoves tręšiame laistymo sistemomis, vandenyje yra trąšų tirpalas ir juo automatiškai aplaistomas laukas“, – sakė D. Abukauskienė.
Anot verslininkės, norint užsiimti eksportu reikia užauginti daug augalų: „Produkciją vežame į žaliakalnio turgų ir parduodame. Anksčiau auginome lauko agurkus dideliais kiekiais, eksportuodavome į Estiją. Tačiau dabar dėl samdomų darbuotojų trūkumo ir didelių sausrų negalime sau leisti tokios prabangos. Norint eksportuoti reikia turėti didelius kiekius produkcijos. Mes gyvename centrinėje Lietuvos dalyje, darbuotojai čia labai paklausūs ir jų trumpam darbo laikotarpiui - dviems mėnesiams - rasti beveik neįmanoma.“
Pasak D. Abukauskienės, ūkininkas turi prisitaikyti prie padėties ir siūlyti žmonėms būtent tai, ko reikia. Svarbu ir apskaičiuoti, ar verta imtis tam tikros veiklos ir investuoti.
„Bėgant laikui perėjome visiškai į kitas nišas, pradėjome perdirbinėti daržoves, jas raugiame, stengiamės įvairinti produkciją, o ne didinti. Viskas, ką sugalvoji, reikalauja nemažai išlaidų, šiuo metu savo jėgomis statome cechą, investavome į šaldymo įrangą, pats daržovių laikymas irgi kainuoja“, – sakė daržovių augintoja.
Anot ūkininkės, Europos Sąjunga smulkesniems verslininkams paramas skiria labai nenoriai: „Ūkininkaujame visiškai iš savų lėšų. Kartu su daržovių augintojų asociacija prašėme lėšų iš Europos Sąjungos, tačiau jų gauti nepavyko. Smulkesniems ūkininkams tokią paramą gauti labai sunku, kol kas turbūt lėšas gauna tik stambesniu daržovių verslu užsiimantys žmonės.“
Kartu su vyru 19 hektarų lauke auginanti daržoves Renata Ambraziūnienė teigia, kad ūkininkai, neturintys laistymo sistemų, yra priversti trauktis iš rinkos.
„Sausra nuskriaudė visą daržą. Nemažai daržovių rūšių auginame, bet gerai, kad neišsiplėtėme, nes būtume neišsaugoję augalų nuo alinančio karščio. Dirbame su ypatingai lepiomis daržovėmis – salotomis, tačiau pavyko išsaugoti 8 rūšis. Visus augalus tekdavo lieti dieną–naktį laistymo mašinomis. Taip pat auginame krapus, špinatus, petražoles ir sėjamąsias gražgarstes“, - sakė verslininkė.
Anot ūkininkės, stiprūs lietūs daržovėms padaro daug žalos, tačiau karščiai jas tiesiog naikina: „Pernai derlių du kartus nukapojo kruša, praradome labai daug augalų. O šiemet nors ir nebuvo jokių didelių gamtinių anomalijų, net gėda sakyti, bet derlius dar prastesnis. Laistant teko sunaudoti didelius kiekius elektros, dėl to produkcija taps brangesnė, kas irgi negerai. Kuomet vasaromis pakankamai lyja, sąnaudos tampa daug mažesnės ir pačios produkcijos būna daugiau. Šiemet ją teko gelbėti savomis pastangomis.“
R. Ambraziūnienė sako, kad su produkciją perkančiais prekybos tinklais ir bazėmis pavyksta puikiai sutarti: „Produkciją pardavinėjame labai plačiai. Išvežiojame po visus Lietuvos prekybos tinklus, siunčiame į bazes iš ten turbūt dalis produkcijos parduodama į užsienį. Konkurencijos nejaučiame, užimame didžiąją dalį rinkos, puikiai susikalbame su pirkėjais. Niekados nebuvo tokio prekybos tinklo, kuris pasakytų: „Ačiū man jūsų paslaugų nereikia“. Su visais dirbame labai geranoriškai.“
Pelningumas nepaisant įvairių problemų, pasak verslininkės, visuomet išlikdavo panašus: „Auginti daržoves pradėjome labai seniai, tada žmonės nelabai pažinojo tokių daržovių rūšių. Anksčiau konkurencingumo nebuvo visiškai, bet vartojimas buvo mažesnis. Dabar vartojimas išaugo, bet kainos dėl konkurencijos šiek tiek nukrito.“
R. Ambraziūnienė papasakojo, kas paskatino ūkininkauti ir kaip pavyko išplėsti ūkį: „Bandėme steigti įvairių daržovių verslų, tačiau jie nepasiteisino. Tuomet nusprendėme atvežti į Lietuvą tai, ko joje visai nebuvo. Atradome Danijoje žmogų, kuris pasiūlė auginti aisbergo ir romanines salotas. Parsivežėme į Lietuvą, pasodinome ir pamatėme, kad labai gerai auga. Sugrįžome į Danija, viską papasakojome, salotų sėklas pardavinėjančiam, žmogui. Tas danas pasakė pasakė: „Ateinančiais stokite į rinką, nes kitais jau bus per vėlu.“ Nuo to viskas prasidėjo, prisipirkome šių salotų sėklų ir pakankamai sėkmingai daržovėmis prekiaujame iki šiol.“