„Prieš kelis metus buvo vykdytas Veisiejų dvaro parko tvarkymo projektas. Jo metu pasodinta naujų medžių, sutvarkyti takeliai, įrengti nauji stendai ir informaciniai ženklai. Norėjome atkurti gėlyną, kuris buvo dvaro klestėjimo laikais, daugiau negu prieš 250 metų. Ir tokiomis gėlių rūšimis, kokias tuomet augindavo – rožėmis ir bijūnais. Džiaugiamės, kad tas gėlynas iš tikrųjų veši ir džiugina Veisiejų gyventojus bei mieste apsilankančius svečius. Kai paskelbėme kvietimą socialiniuose tinkluose, gėlynas tampa populiaria instagraminio fotografavimosi vieta“, – pasakojo Veisiejų regioninio parko lankytojų centro patarėja Aistė Balevičiūtė.

Jos teigimu, Veisiejų krašte vasarą vyksta daug įvairiausių renginių – kiekvieną savaitgalį galima rasti kažką tokio, dėl ko bus verta atvykti. Didžiausio žmonių antplūdžio regioninio parko lankytojų centras sulaukia liepą ir rugpjūtį, bet ir birželį jau juntamas pagyvėjimas. Ypač kai lankytojų centras šiemet pradėjo dirbti ir šeštadieniais bei sekmadieniais, kai žmonės iš didžiųjų miestų gali sau leisti išsiruošti į nedideles keliones po Lietuvą.

„Bijūnai dvaro gėlyne nužydės iki liepos, bet tada jau bus prasiskleidę rožių žiedai. Mes juos laistome, bet karščiai ir sausra gali sutrumpinti žydėjimą. Kreipėmės į botanikos sodą, kad parinktų senovines bijūnų rūšis, žiūrėjome nespalvotas nuotraukas, skaitėme užrašytus žmonių pasakojimus kaip atrodė anksčiau. Norėjome galbūt įvairesnių spalvų, bet nuspręsta parinkti tradicines. Taip pat kviečiame užsukti į lankytojų centro ekspoziciją susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, aplankyti buvusio dvaro rūsius, pasivaikščioti Veisiejų dvaro parko takeliais, pasidžiaugti grojančiu fontanu ir nuostabia supančia gamta“, – kalbėjo A. Balevičiūtė.

Veisiejų dvaro istorija prasidėjo 1501 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šias žemes padovanojo Glinskiams. 1613 m. Veisiejų šeimininkais tapo Radvilos, o 1733 m. dvarą nusipirko Teodoras Masalskis, vėliau dvarą valdė jo sūnūs Andrius ir Stanislovas. Dvaro sodybą, kurios fragmentai išliko iki mūsų dienų, kūrė Lietuvos didysis etmonas Mykolas Juozapas Masalskis. 1743–1745 metais Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis užbaigė U raidės formos reprezentacinius rūmus, pristatydamas du fligelius. Iš kažkada prašmatnaus dvaro išliko vienintelis fligelis – vieno aukšto tinkuotas mūrinis statinys, kuriame dabar veikia Veisiejų regioninio parko lankytojų centras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)