Trumpai apie maršrutą
- Linijinis maršrutas, maršrutą pradėti galite tiek nuo Nemirsetos, tiek nuo Jurbarko ar Smalininkų;
- Maršrutas automobiliu;
- Kelionės trukmė: rekomenduojama skirti 2 dienas, o maršrutas padalintas į du atskirus pasakojimus;
- Darbo laikas: jei keliausite sekmadienį arba pirmadienį, daugelio muziejų aplankyti nepavyks. Jei kito pasirinkimo kelionės laikui nėra, galėsite mėgautis gamtos objektais, pažinti miestus;
- Nuvažiuotas atstumas (pirma maršruto dalis – 110 km.).
Šiek tiek krašto istorijos
Pašnekovas pasakoja, kad Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis. Pasak jo, po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant lietuviškų Prūsijos žemių prijungimo prie Lietuvos valstybės, dažniausiai buvo vartojamas Mažosios Lietuvos vardas. Keliautojas aiškina, kad nuo 1919 m. atsirado Klaipėdos krašto (vok. Memelland) pavadinimas, tačiau nuo XX a. antrosios pusės ir ypač pastaraisiais dešimtmečiais visuomenėje įsitvirtino ir tradiciniu tapo šio regiono vadinimas Mažąja Lietuva.
„Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Šiame krašte lietuvių kalba ne tik dominavo, bet ir buvo skatinama. Liuteronai laikėsi nuostatos, kad maldos ir pamaldos visuomet vyktų sava kalba – todėl būtent čia, Mažojoje Lietuvoje, buvo pradėtos spausdinti lietuviškos knygos. Mažojoje Lietuvoje išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba.
Istorinės Mažosios Lietuvos centras – Tilžė, dabar esanti Rusijos teritorijoje. Tarpukariu iškilo Klaipėdos, kaip administracinio vieneto centro, reikšmė. Šiandien Mažosios Lietuvos sostine dažniausiai tituluojama Šilutė. Geriau pažinti šio krašto unikalią istoriją galite užsukę į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, įsikūrusį Klaipėdoje“, – pasakoja jis.
Nemirseta
Anot A. Doto, pačiu šiauriausiu Mažosios Lietuvos tašku kažkada buvo pajūrio kaimas Nemirseta, kur buvo įrengtas Palangos-Nemirsetos pasienio punktas, o Mažąją nuo Didžiosios Lietuvos skirianti siena ėjo kažkur čia per kopas. Keliautojas pasakoja kelionę nusprendęs pradėti būtent nuo šios simbolinės Mažosios Lietuvos vietos.
„Kas žino, galbūt tos pačios kopos, kurios matomos ir aukščiau pateiktoje istorinėje nuotraukoje, galima pamatyti nuo Nemirsetos kopų ir čia plytinčių smiltpievių apžvalgos aikštelės.
Apsilankymas šioje aikštelėje gana dažnai primena vieną pasaką – „Eglė žalčių karalienė“. O ją primena čia dažnai sutinkami žalčiai, kurie neretai išlenda iš po apžvalgos aikštelės lentų ar tiesiog šildosi ant dviračių tako asfalto“, – tikina jis.
Pašnekovo teigimu, keliaujant sudarytos ir išbandytos net 2 maršruto alternatyvos. Anot jo, pirmoji alternatyva – tęsti kelionę pajūriu Klaipėdos link ir galbūt labiau pažinti pajūrio gamtą, o antroji – daugiau istorinių, kultūrinių objektų turinti alternatyva veda per Kretingą, Gargždus bei Dovilus. Jis užtikrina, kad ir kurią alternatyvą pasirinksite, vėliau rekomendacijos vėl susilies į vieną maršrutą.
Pajūriu link Klaipėdos
A. Dotas pasakoja, kad kita stotelė judant nuo Nemirsetos kopų – prie Plocio (Plazės) ežerėlio įrengtas paukščių stebėjimo namelis. Pasak jo, namelį pasiekti galima iš Karklės arba Nemirsetos gyvenviečių pėsčiomis arba dviračiu (apie 3 km). Keliautojas tikina, kad pasigrožėti Plocio ežerėlyje besiilsinčiais migruojančiais vandens paukščiais geriausia kovo – gegužės mėnesiais, bet ir kitu metų laiku čia netrūksta gyvybės ir veiksmo.
„Tęsiant kelionę pajūriu, keliu link Klaipėdos, būtina sustoti prie garsiosios, vietinių ir šio krašto svečių pamėgtos ir gausiai lankomus vietos – Olando kepurės. Unikali vieta, tikėtina savo vardą gavo dėl savo panašumo į olandišką kepurę, žiūrint į ją iš jūros. Nors įrengta didesnė automobilių stovėjimo aikštelė, vasaros sezono metu gali būti keblu rasti vietą pasistatyti automobilį“, – perspėja jis.
Jo teigimu, Lietuvos pajūryje net keliose vietose galima pamatyti buvusių karinių įtvirtinimų liekanų, tačiau jas po truputį vis bando pasiglemžti jūra. Pasak portalo vadovo, „Memel-nord" įtvirtinimai iš kitų išsiskiria tuo, kad vis dar šiek tiek tolėliau nuo jūros, ir juose įrengta ekspozicija, svarbu paminėti, kad ją aplankyti galima tik savaitgaliais. Anot A. Doto, dažniausiai su ekspozicija supažindina darbuotojas apsirengęs vis skirtinga kariška uniforma ir įsijautęs į kartu su ja įgautą rolę.
„Dar vienus, bet jau beveik pilnai jūros bangų apkabintus įtvirtinimus galima rasti Melnragės paplūdimyje. Lankydamiesi Melnragėje nepraleiskite progos išbandyti ir naujai įrengtų pajūrio kopų takų.
Būnant Melnragėje tiesiog būtina užlipti ant jūros vartų – Šiaurinio Klaipėdos jūrų uosto molo. Čia ne tik smagu palydėti ar sutikti didžiulius laivus, bet ir galima pamatyti įdomią skulptūrą –Pasivaikščiojimas su žuvimi“, – rekomendacijomis dalijasi jis.
Klaipėda (Memelis)
A. Dotas aiškina, kad Memelio kilmės ištakomis laikoma pilis, pastatyta Vokiečių ordino ant kuršių žemės Pilsoto ruožo ir pavadinta Memelburgu. Pasak jo, vėliau pilies pavadinimas sutrumpėjo iki Memel, o nuo 1945 m. naudojamas tik lietuviškasis miesto pavadinimas – Klaipėda. Jis tikina, kad gražiajam Lietuvos uostamiesčiui pažinti reikia nemažai laiko, kadangi čia gausu muziejų, istorinių, kultūrinių ir jūrinių įdomybių.
„Jei dar nebuvote, tai rekomenduojame į Klaipėdą užsukti ilgesniam laikui. Jei vis tik norėtumėte bent trumpam užsukti ir patirti Klaipėdos dvasią, tai pirmiausia rekomendacija tai padaryti pasivaikščiojant siauromis senamiesčio gatvelėmis. Klaipėdos senamiestis nėra didelis, bet savyje slepia daug įdomių kampelių, kiemelių. Išskirtinė ir šio senamiesčio Fachverko architektūra. Kad būtų įdomiau ir smalsiau vaikščioti po senamiestį, pabandykite paieškoti mažųjų miesto skulptūrų ir skulptūrėlių. Su savo istorijomis ir prietarais jos išsibarsčiusių po visą senamiestį“, – teigia jis.
Kretinga–Gargždai–Dovilai
Pasak A. Doto, antroji maršruto dalies alternatyva iš Nemirsetos veda į Kretingą – visai netoli Klaipėdos bei Palangos esantį, įdomią istoriją ir turtingą kultūrinį palikimą turintį miestelį. Anot pašnekovo, Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – bene labiausiai lankytojų pamėgtos šio miestelio vietos. Jis pasakoja, kad buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikia muziejaus ekspozicija, Žiemos sode – daugiau kaip 5 tūkst. rūšių egzotinių augalų, o dvaro parke rasite ir astronominį laikrodį.
„Kretinga dar vadinama ir mažuoju Lietuvos Vatikanu. Čia tebestovi seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia, kuri yra ir viena aukščiausių Lietuvoje. Iš anksto užsisakiusieji ekskursiją gali iš arti apžiūrėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, sužinoti jo istoriją, pakilti į varpinės bokštą bei susipažinti su pranciškonų vienuolių kasdienybe ir gyvenimo būdu.
Istoriškai susiklostė, jog Gargždai ilgai buvo pasienio miestelis. Natūralu, kad uolūs muitininkai, sukti „šmugelninkai“, pasiturintys krautuvininkai, ūkiški žemaičiai ir „strainos“ merginos kūrė kiek kitokią kultūrą ir tradicijas nei tuometinėje sostinėje Kaune. Kuo vertėsi gargždiškiai, koks transportas riedėjo miestelio gatvėmis, kokias šventes minėdavo gyventojai, ir daugelį kitų „sustabdytų“ miestelio akimirkų galite pamatyti ekspozicijoje – „Tarpukario Gargždai 1918 - 1939 m.“, – rekomenduoja jis.
Pasak A. Doto, neogotikinė Dovilų liuteronų-evangelikų bažnyčia pašventinta ir atidaryta 1862 m. 2018 m. padarytas neįtikėtinas atradimas – į Dovilus iš Vokietijos buvo pargabentos bažnyčios statybos brėžinių kopijos. Anot pašnekovo, šių brėžinių autorius buvo vienas garsiausių anų laikų Europos architektų, iki šios dienos nebuvo žinoma, jog Dovilų bažnyčią projektavo pirmasis Prūsijos karališkasis architektas Fridrychas Augustas Štiuleris.
„Po apsilankymo Doviluose maršruto dalių alternatyvos vėl susilieja į vieną maršruto giją Dituvoje. Tai kaimas, miestelis, didžiausia vakarų Lietuvoje kolektyvinių sodų bendrija, o dabar jau ir didelis Klaipėdos priemiestis.
Antroji dalis – Rusnės miestelis.
Pašnekovo teigimu, norintiems geriau pažinti Nemuno deltą, jos gamtą, kultūrą rekomenduojama užsukti į Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centrą, o norintiems pasimėgauti miestelių, rekomenduojama pasivaikščiojimą po miestelį. Pasak jo, palikę automobilį miestelio centre galite leistis į neilgą pasivaikščiojimą po šį salos miestelį pėsčiomis, apsukę ratuką pamatysite visas įdomiausias vietas ir vėl grįšite prie savo automobilio.
