Taip DELFI teigė kaimyno išgelbėtas uteniškis Tadas, kuriam antrino paauglystėje skendusi vilnietė Karolina.
Mergina ir šiandien prisimena, kaip iš matymo pažįstamų vaikinų kompanija nustūmė ją nuo tilto tiesiai į meldus. „Jie ėmė kabintis į kojas, sapanikavau, ėmiau skęsti, vanduo nepaleido. Laimei, kažkas susigriebė. Jau buvau prisirijusi vandens, kurį laiką nelabai supratau, kas vyksta. Draugė ėmė rėkt, kad pagalbos reikia, kad skęstu. Ėjau namo drebančiom kojom. Plaukti, nors ir nelabai gerai, mokėjau, o čia pojūtis, kad nieko negali padaryt“, - prisiminė Karolina.
Mamai taip ir nepasakojo, kas atsitiko, bijojo, kad po to su draugėm prie ežero nebeleis.
„Iki šiol, jei nematau dugno, vandenyje nejaukiai jaučiuosi. Nenardau. Jei bandau plaukti ant nugaros – tik šalia žmonių, nes vieną apima jausmas, kad kažkas įtrauks gilyn. Suprantu, kad tai nesąmonė, bandau perlipt per save, bet panert taip ir neprisiverčiau per maždaug dvidešimt metų“, - prisipažino DELFI pašnekovė.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo Nerijaus Klimo teiravomės, kokie pažeidimai įvyksta žmogaus organizme jam skęstant? Kaip būklė priklauso nuo to, kiek laiko žmogus buvo be deguonies, kokia pagalba teikiama skendusiems pacientams ir kokiais atvejais neurologiniai pažeidimai – negrįžtami?
N. Klimas: jei po vandeniu buvo 25 min., prognozė bloga
Pasak daktaro, vandenyje žmogus uždūsta ir jo širdis sustoja per kelias minutes.
„Skęstant iš pradžių kvėpavimas refleksiškai sulaikomas. Tuo metu skęstantysis dažnai nuryja vandenį. Nekvėpuojant mažėja deguonies ir daugėja anglies dvideginio kraujyje. Refleksinis gerklų spazmas gali laikinai sustabdyti vandens patekimą į plaučius, tačiau galiausiai šie refleksai nusilpsta ir skęstantysis įtraukia vandens į plaučius. Dėl deguonies bado retėja širdies veikla, kol ji visiškai sustoja. Todėl gaivinant skendusį žmogų labai svarbu kuo greičiau pradėti dirbtinį kvėpavimą, siekiant atkurti deguonies patekimą į organizmą“, – sakė anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas.
Pasak N. Klimo, skendimas trumpiau nei 10 min. siejamas su didele geros prognozės tikimybe, o ilgiau nei 25 min. – su labai blogomis išeitimis. Labai šaltas, ledinis vanduo ilgina geros prognozės laiką. Tačiau skęstančiojo amžius, skendimas gėlame ar sūriame vandenyje, vandens temperatūra neturi įtakos išgyvenamumui.
Kaip elgtis jei skęsta vandenyje traumą patyręs žmogus
Kaip pabrėžė daktaras, įvykio liudininkai pradiniame gelbėjimo etape yra labai svarbūs. „Dalis bandžiusių gelbėti skęstančiuosius, ypač bangose ar srauniuose vandenyse, patys nuskęsdavo. Todėl kai tik įmanoma reikia stengtis gelbėti skęstantįjį, pačiam nelipant į vandenį, bet naudojant pagalbines priemones – lazdą, drabužius, virvę ar numetant kitus plūdrius daiktus. Jei gelbėjimas vandenyje neišvengiamas, naudokite plūdrias gelbėjimo priemones ar valtis. Saugiau gelbėti dviese nei vienam“, – patarė jėgos aitvarų sportu užsiimantis daktaras.
Profesionalūs gelbėtojai ar asmenys, apmokyti teikti pirmąją pagalbą, sugeba pradėti dirbtinį kvėpavimą vandenyje. Kai kuriems skęstantiesiems tai gali labai padėti. „Kitu atveju nukentėjusįjį reikia gabenti į krantą toliau tęsiant dirbtinį kvėpavimą. Tačiau visada reikia pagalvoti apie galimą stuburo traumą, – pabrėžė daktaras N. Klimas. – Traumą galima įtarti, jei žmogus nardė sekliame vandenyje, užsiiminėjo ekstremaliais vandens sportais“.
Nukentėjusįjį ištraukus į krantą reikia kviesti pagalbą (jei to nebuvo padaryta anksčiau) ir pradėti pradinį gaivinimą: atverti kvėpavimo takus ir 5 kartus įpūsti oro.
„Jei nėra gyvybės ženklų (kvėpavimo, sąmonės, pulso)krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus reikia atlikti santykiu 30 su 2. Įvykus nelaimei civilizuotoje vietoje, pasitarnauja automatinis išorinis defibriliatoriaus. Toks turėtų atsirasti Nidos gelbėjimo stotyje“, – sakė Jūrininkų ligoninės skyriaus vadovas.
Putų šalinti nereikia
Pasak DELFI pašnekovo, susimaišius judančiam orui ir vandeniui skenduolio burnoje susidaro putos. „Jų šalinti nereikia. Tęskite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus, kol atvyks specializuota pagalba. Jei burnos ertmėje pasirodė skrandžio turinio ir nuryto vandens, pasukite nukentėjusįjį ant šono ir pašalinkite tai iš burnos. Ypač atsargiai tai reikėtų atlikti, jei įtariamas stuburo sužalojimas“, - atkreipė dėmesį daktaras.
Skendusiųjų gydymo ligoninėje tikslu N. Klimas vadina gyvybinių funkcijų atkūrimą ir palaikymą bei deguonies poreikio užtikrinimą.
„Dažniausiai tokiems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, kuri padeda užtikrinti adekvatų deguonies patekimą į kraują ir audinius. Koreguojama hipovolemija, rūgščių-šarmų, elektrolitų disbalansas, jei reikia, skiriami medikamentai kraujospūdžiui palaikyti. Įvertinus sąmonės būklę, sprendžiama ar taikyti gydomąją hipotermiją, kurios tikslas - sumažinti smegenų metabolizmą, deguonies poreikį, pabrinkimą ir pagerinti neurologines išeitis. Naudojant vidines ir išorines priemones ligonis dirbtinai atšaldomas iki 36-34 °C ir tokioje būklėje ligonis išlaikomas mažiausiai 24 val.“ - pasakojo skyriaus vedėjas.
Neurologinės paciento išeitys priklauso nuo smegenų pažeidimo laipsnio, o šis – nuo hipoksijos trukmės.
Palinkėjimas – nebūti didvyriais vandenyje
DELFI skaitytojams daktaras visų pirma palinkėjo nebūti didvyriai vandenyje, o teikiant pagalbą skęstantiems realiai įvertinti savo galimybes. „Stebiuosi fraze „Nugalėjau jūrą. Stichijos neįmanoma nugalėti, galima tik prie jos prisitaikyti“, - pabrėžė jėgos aitvarų sportu užsiimatis Jūrininkų ligoninės daktaras.
PSO duomenis kas valandą pasaulyje nuskęsta daugiau nei 40 žmonių. 90 proc. nuskęsta silpnai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Rytų Europoje nuskęsta daugiau žmonių nei Vakarų Europoje. Vyrai skęsta dažniau nei moterys. Alkoholio vartojimas pramogaujant prie vandens didiną skendimų dažnį.
Gelbėtojas J. Pirožnikas: paskęsti – baisi mirtis
Kaip DELFI akcentavo Palangos gelbėtojams vadovaujantis Jonas Pirožnikas, žmonėms šimtus kartų kartota, kad išgėrę neitų maudytis, tačiau vis dar atsiranda tokiu būdu bandančių atsigaivinti.
„Baisi mirtis paskęsti, nes žmogus būna sąmoningas, viską supranta. Bet, kaip sako išgelbėtieji, apimti panikos jie nebesugeba blaiviai mąstyti. Nes skendimas tai viena koja danguje – viena ant žemės. Tą patyrusieji nepamiršta visą gyvenimą. Tačiau esmė, kad žmonės nesisaugo. Jeigu nors truputį paisytų gelbėtojų nurodymų, nelaimių būtų mažiau“, – sakė J. Pirožnikas.
Pajutus, kad nebeišsilaikom ant vandens ir nesiekiam kojomis žemės, gelbėtojas visų pirma patarė jokiu būdu iš išgąsčio neįkvėpti oro: „Reikia elgtis priešingai – nekvėpuoti ir stengtis atsispyrus nuo dugno išnirt į paviršių. Tačiau supanikavę poilsiautojai elgiasi priešingai – nebesuprasdami, ką daro įtraukia oro. Kiek mums teko išgelbėti žmonių, visi sakė, kad labai išsigando ir negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Tačiau jei išsigąsti kaip tik daryk atvirkščiai – išpūsk orą bandyk paniręs atsispirti nuo dugno ir vėl spirkis aukštyn“.
Įvardijo klaidą, kuri pražudo šokinėtojus per bangas
Kaip pastebi gelbėtojas, nemokantys plaukti mėgsta jūroje pašokinėti per bangas ir nepajunta, kad per pusvalandį ar valandą nutolsta 100-200 metrų į šoną ir grįžta į krantą ne ten, kur brido, nepastebėdami, kad ten, pvz., draudžiama maudytis, nes duobės. Staigiai panyra, gauna gurkšnį ir pradeda skęsti.
J. Pirožnikas pataria niekada po vieną neiti maudytis į jūrą, nes tai pavojinga. Geriau po 2-3. „Vienam kitą reikia prižiūrėti, nes visko nutinka. Buvo atvejis, kai poilsiautojai prie jūros atsivežė senelį, visi kartu maudėsi, šokinėjo per bangas, tačiau jie pirmi grįžo į krantą, o tuo metu seneliui pasidarė bloga. Tai gerai, kad šalia buvo gelbėtojai ir pastebėjo, kad žmogus nukrito, prarado sąmonę. Sugebėjom jį išgelbėti“, - prisiminė Palangos gelbėtojų vadas.
Vis dėlto DELFI pašnekovo patirtis rodo, jog dažniausiai nuskęsta mokantys plaukti, bet savo jėgas pervertinę žmonės.
Ką daryti, kad skendimų būtų kuo mažiau
Visų pirma patariama nepalikti be priežiūros artimųjų net jei jie maudosi netoli nuo kranto, tačiau turi sveikatos proboemų.
Net ir mokant gerai plaukti, nenutolti nuo kranto.
Nesimaudyti iškart po valgio, išgėrus alkoholio, perkaitus saulėje.
Svarbu mokėti gaivinti, nes nuo pirmųjų pagalbos minučių labai priklauso pagalbos efektyvumas.
Nepamirškite pripučiamųjų liemenių. Ypač vaikams.
Svarbu turėti ryšio priemonių, kad prireikus būtų galima kviestis pagalbos.