Kaip straipsnyje „Atleidimas“ už pesticidus ES: tarp žemės ūkio protestų ir pavojaus įrodymų“ rašė žurnalistas Mario Viciosa, šiuo metu Europoje uždrausta beveik 1000 rūšių pesticidų, įskaitant gyvybei mirtinai pavojingą DDT, tačiau dėl kiek mažiau pavojingų tebevyksta diskusijos ir kol kas jie leidžiami naudoti mūsų ir sąjungos šalių ūkiuose. Mokslininkų teigimu, net ir Lietuvoje ar Europos sąjungoje draudžiami pesticidai gali patekti ant mūsų stalų, o galiausiai – paveikti organizmus, nes patikrų metu beveik neįmanoma ištirti visos įvežamos produkcijos.
Europoje vykstantys ūkininkų protestai ir iš trečiųjų šalių importuoti vaisiai bei daržovės sugrąžino kiek primirštą temą apie pesticidų naudojimo ribojimą sąjungos šalyse bei jų žalą sveikatai. Kartu su tuo ėmė plisti sąmokslo teorijos. Viena iš jų – ūkininkai dažniau serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, nes dažniau susiduria su pesticidais.
Demagog.org cituoja Tarptautinės vėžio tyrimų agentūrą (IARC), kurios duomenimis, ūkininkai nepatenka į profesijų, kuriose patvirtinta padidėjusi rizika susirgti vėžiu, sąrašą. Nacionalinio Lenkijos vėžio registro duomenys įrodo, kad mirčių nuo onkologinių priežasčių mastai konkrečioje vaivadijoje nesutampa su jos apimamų žemės ūkio plotų dydžiu.
40 Europos faktų patikros organizacijų ir iniciatyvų, tarp kurių ir portalo „Delfi“ faktų patikros padalinys „Melo detektorius“, sudarė duomenų bazę „Elections24Check“. Joje renkami ir klasifikuojami politiniai faktų tikrinimai, dezinformacijos paneigimai bei auditorijos atsparumo melagienoms ir klaidinančioms tarpžemyninėms tendencijoms atvejai. Pirmojoje tokio pobūdžio duomenų bazėje išanalizuoti ir keli dezinformacijos apie pesticidus bei maisto kokybę atvejai.
Projekte dalyvaujančių žiniasklaidos priemonių žurnalistai paneigė mitus apie tai, kad ES, esą, siekia sunaikinti kaimus ir dėl to kyla ūkininkų protestai. Paneigė melagienas, kurias paskleidę tvirtino, neva ES šalys sąmoningai mažina paramą agroverslui bei atsisako padėti atsitiesti nukentėjusiems nuo gamtos stichijų, pavyzdžiui, potvynių. Ne mažiau melagienų sklinda ir apie pesticidų naudojimą, klaidingai siejamą su ūkininkų protestais bei ES reglamentais mažinti jų kiekius ar apskritai drausti.
Pesticidai yra cheminės medžiagos, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir gyvybei. Tačiau nėra patikimų duomenų, įrodančių, kad jų naudojimas yra kancerogeniškas ūkininkams.
Dar viena sąmokslo teorija, sudrebinusi socialinius tinklus, buvo apie braškes iš Maroko, kurios, esą, pavojingos vartotojams, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. Taip pat pasigirdo kalbų, kad ES nurodys, ką galima ir ko negalima sodinti privačiuose soduose arba kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė už neva neleidžiamų augalų sodinimą.
Ar pas mus gali patekti ES uždrausti pesticidai?
Pesticidų likutinių kiekių (MRL) kontrolė ir maisto sauga įeina į ES prioritetinių temų sąrašą, tad kasmet iškeliamas šis klausimas bei aptariamos naujovės ir kilusių problemų sprendimai.
MRL taikomi 315 šviežių produktų ir tiems patiems produktams po perdirbimo, kad būtų atsižvelgta į praskiedimą arba koncentraciją proceso metu. Teisės aktai apima pesticidus, šiuo metu arba anksčiau naudotus žemės ūkyje ES arba už jos ribų (iš vispo apie 1100). Jei pesticidas konkrečiai nenurodytas, taikoma bendra numatytoji leidimo riba MRL 0,01 mg/kg.
Visų vartotojų grupių sauga apima įvairias gyventojų grupes, įskaitant kūdikius, vaikus ir vegetarus. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) vertina saugą vartotojams pagal pesticido toksiškumą, didžiausius numatomus kiekius maiste ir skirtingą europiečių mitybą.
M. Viciosa pateiktais duomenimis, 2022 m. pesticidų veiksmų tinklo ataskaitoje nustatyta, kad ES auginamuose vaisiuose, ypač gervuogėse, persikuose, braškėse ir vyšniose, padaugėjo toksinių medžiagų. Ispanijoje, remiantis 2020 m. „AESAN“ ir „Ecologistas en Acción“ duomenimis, šiek tiek daugiau nei 41 proc. daržovių randama pesticidų pėdsakų, nors ir nedideliais kiekiais. 2 proc. iš jų buvo neleistini. Kai kuriose didelėse žuvyse rasta ir DDT pėdsakų.
Šių metų pradžioje ES kilo nerimas dėl to, kad kitose šalyse naudojami pesticidai gali patekti ant Lietuvoje vartojamų produktų. Sujudimą sukėlė, kaip teigiama, iš Maroko į Ispaniją importuose braškės, kurios, esą, nesaugios vartoti. Žurnalistas Gerardo Dominiguezas savo straipsnyje šia tema paneigia teorijas apie plačiai paplitusį vaizdo įrašą. Jo teigimu, panašių vaizdų gali pasirodyti ir daugiau siekiant dezinformuoti žmones apie nesaugius vartoti maisto produktus.
Pasak Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Albino Žilinsko, tikimybė, kad kitose pasaulio šalyse naudotais ir Europos šalyse uždraustais pesticidais užkrėsti maisto produktai atsidurtų pas mus, yra. Veterinarijos ir maisto tarnyba tikrina atvežamus produktus, bet neįmanoma patikrinti kiekvienos uogos. Tad gali pasitaikyti, jog 9 vagonuose bus normas atitinkantys produktai, o dešimtame – ne.
„Patikra yra atrankinė, tai reiškia, kad aptikus pažeidimų, nepraleidžiama siuntos dalis ar ji visa. Pasitikėti galima tik savo darže užauginta produkcija, bet ir tai išlieka tikimybė, kad teršalai derlių pasieks iš dangaus. Pastaraisiais metais bandyta įvežti netinkamų pistacijų iš Irano, nemažai uogų bei vaisių – smulkių produktų, kuriuos pervežant būtina gerai dezinfekuoti ir apsaugoti nuo gedimo, mat juos itin veikia kenkėjai. Pastarieji purškiami chemikalais, kurie apsaugo nuo grybelio“, – aiškino profesorius.
Net 60 proc. ES parduodamų braškių rasta didesni nei leista fungicidų kiekiai. Pagal Maisto ir vaistų administracijos (JAV) atliktus vertinimus 1 iš 143 braškių yra užkrėsta Salmonella enterica, sukeliančia salmoneliozę. Listeria monocytogenes – kitas labai pavojingas žmogui patogenas, dažnai sukeliantis mirtinų pakitimų organizme, buvo rastas 1 iš 173 braškių, užaugintų Norvegijoje.
E. Coli O157:H7 patogenas buvo aptiktas JAV išaugintose braškėse ir jų vartojimas dviem žmonėms protrūkio metu baigėsi mirtimi. 2012 m. Vokietijoje norovirusinė žarnyno infekcija išplito per Kinijoje išaugintas šaldytas braškes ir sutrikdė apie 11 tūkst. vaikų sveikatą.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaita rodo, kad iš įvairiose ES šalyse paimtų braškių mėginių 96,7 proc. yra visiškai saugūs. Ir tik 3,3 proc. mėginių rastos pesticidų likučių koncentracijos buvo didesnės nei leidžiama.
EFSA duomenys rodo, kad 98,3 proc. mūsų šalyje augalininkystės ūkiuose užaugintos produkcijos yra visiškai saugi (viršytos normos užfiksuotos 1,7 proc. ėminių). Tai reiškia, kad Lietuvos ūkininkai augalų apsaugos priemones naudoja itin atsakingai, pamatuotai, paisydami griežtų ES reikalavimų. Tarnybos duomenys rodo, kad ekologiniuose ūkiuose 1,3 proc. produkcijos taip pat viršija didžiausias leistinas pesticidų likučių koncentracijas.
Pavojingų maisto produktų ES užfiksuojama kasmet. Dalis jų nustatomi eksportuojant. Remiantis Europos įspėjimų apie maistą interneto portalu RASFF, vien 2023 m. žemyne iš viso buvo gauti 4 675 pranešimai apie su maistu susijusius sveikatos sutrikimus tiek iš Bendrijos, tiek iš ne ES šalių.
Pesticidai prisideda prie 25 proc. lėtinių ligų sukėlimo
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), žinomos cheminės medžiagos (įskaitant pesticidus) sukelia 25 proc. lėtinių ligų visame pasaulyje.
Patekę į žmogaus organizmą kad ir nedideli pesticidų kiekiai kaupiasi, sąveikauja su kitomis svetimomis organizmui medžiagomis, kurių mes taip pat gauname su kitais maisto produktais, ir gali sukelti sunkiai prognozuojamų organizmo reakcijų bei tyliai didinti lėtinių ligų riziką.
Žmonių apsinuodijimas pesticidais ilgą laiką buvo laikomas rimta visuomenės sveikatos problema. Dar 1990 m. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet įvyksta maždaug milijonas netyčinių apsinuodijimų pesticidais, dėl kurių miršta maždaug 20 000 žmonių. Prieš keliasdešimt metų uždraustas DDT visame pasaulyje pražudė dešimtis tūkstančių žmonių, tačiau susieti jo tiesioginę žalą su mirtimis užtruko.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas aiškina, kad pesticidai žudo kenkėjus, įskaitant vabzdžius, graužikus, grybus o, pavyzdžiui, DDT yra tik insekticidas. Jis gerai tirpsta riebaliniuose audiniuose ir nors yra uždraustas jau dešimtmečius, vis dar yra išlikęs audiniuose bei sunkiai iš jų pašalinamas. Jis net gali būti tėvų perduodamas vaikams, nors šiais laikais žmonės tebegauna jo mikrodozių ir nežinia, kiek laiko dar prireiks, kol jis visiškai pasišalins iš mūsų aplinkos ir kūnų. Kiti pesticidai yra kitokių cheminių struktūrų, pavyzdžiui, fosforo dariniai žymiai greičiau skyla, tirpsta ne riebaluose, tad ir greičiau pašalinami.
ES valstybės narės pačios turi priimti nacionalinius veiksmų planus siekdamos sumažinti pesticidų naudojimo keliamą pavojų bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Iš 2020 m. gegužės 25 d. Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos įgyvendinimo ataskaitos matyti, kad mažiau nei trečdalis jų užbaigė savo nacionalinių veiksmų planų peržiūrą per teisės aktuose nustatytą penkerių metų laikotarpį (dauguma jų nepašalino trūkumų, kuriuos Komisija nustatė anksčiau).
Straipsnyje „Pesticidų vartojimas. Lenkija, palyginti su Ukraina ir Vakarų Europa“ žurnalistas Krzysztofas Bosakas pateikė skirtingų šalių suvartojamo pesticidų kiekio palyginimą. Jo teigimu, vakarų šalių (šiuo atveju: Belgijos, Prancūzijos, Airijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Monako ir Didžiosios Britanijos) ūkininkai naudoja daugiau pesticidų, nei Lenkijos.
Lenkijos naudojamų pesticidų kiekis:
Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose sunaudotų pesticidų kiekis:
K. Bosakas rašo, kad naujausiais Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2021 metais Ukrainoje buvo sunaudota 26 974 000 kg pesticidų, o metais anksčiau – 24 662 000 kg. Pagal tuos pačius duomenis, 2021 metais Lenkijoje buvo sunaudota 26 534 000 kg pesticidų, o 2020 m. – 24 168 000 kg.
Pesticidus pasitelkia net savižudybėms
Nuo 2015 m. esama prieštaringų vertinimų dėl glifosato – vienos iš veikliųjų medžiagų, kurių pasaulyje dažniausiai randama plataus spektro herbiciduose, nes PSO, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir ECHA skirtingai įvertino jo kancerogeniškumą. Galiausiai 2017 m. gruodžio mėn. Komisija glifosato patvirtinimo galiojimą pratęsė penkeriems metams, o 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo glifosato patvirtinimo galiojimas pratęsiamas dar dešimčiai metų.
„Glifosatas yra vidutinio pavojingumo žmonėms. Jis mažiau populiarus Europoje, tačiau taip pat pavojingas, žmonės jį naudoja net savižudybėms. Pesticidų draudimo tema svarstoma nuolat, nes jie nuodingi visi. Kuo mažesnė koncentracija, tuo mažesnė žala žmogui ir jeigu nedidelis kiekis gaunamas su maistu kartkartėmis, žala natūraliai mažėja. Nėra nenuodingų pesticidų, išskyrus augalinius“, – sakė A. Žilinskas.
Glifosatas yra skylantis pesticidas, tad tinkamai jį naudojant, pėdsako masto produktuose galima apskritai išvengti. Tarkime, nupurškus juo grūdinių kultūrų laukus, palaukus reikiamą terminą, kol jis suskils ir tik tada kuliant laukus, jis tampa nebekenksmingas žmogui. Bėda ta, kad dažnai nustatytas terminas nespėja praeiti, o derlius nuimamas su visais pesticidais, kurie nukeliauja į miltus, kepinius ir mūsų kūnus.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apytiksliai 14 milijonų žmonių mirė nuo savižudybių naudojant pesticidus nuo žaliosios revoliucijos kilimo septintajame dešimtmetyje.
Galimos pesticidų alternatyvos
Nustojus naudoti pesticidus smarkiai nukentėtų žemės ūkio sektorius ir visuomenė, kuriai išmaitinti kasmet reikia vis daugiau produkcijos, tačiau A. Žilinskas mato išeičių iš susidariusios situacijos: „Mes, kaip visuomenė, galėtume apskritai atsisakyti pesticidų, tačiau tuomet akivaizdžiai sumažėtų derlius. Taip pat turime kitą didelę problemą Europoje – maisto švaistymą. Iki 40 proc. maisto yra išmeta, o Lietuvoje per metus vienam žmogui tenka apie 140 kg išmetamo maisto. Sumažėjus derliui galbūt sumažėtų ir maisto švaistymas, tad pesticidų atsisakymas išspręstų iš karto dvi problemas“.
Pasaulio mokslininkai svarsto, galbūt yra galimybė sukurti medžiagą ar būdą dezinfekuoti maisto produktus išnaikinant kenkėjus ir pašalinant žalą žmonėms, tačiau tai – nėra paprasta. Apskaičiuota, kad nenaudojant pesticidų iš tokio paties lauko grūdinių kultūrų gaunama lygiai perpus mažiau derliaus. Nustojus naudoti pesticidus turėtų keistis ir visuomenės sveikata, mat per paskutinius 50 metų ypatingai padidėjo vaikų hiperaktyvumo atvejų. Manoma, kad tai susiję su cheminėmis medžiagomis maiste bei pesticidų naudojimu.
„Visi kenkėjai yra gyvi organizmai, todėl tai, kas kenkia ar žudo juos, kenkia ir mums, priklausomai nuo dozių ir laiko, per kurią gaunamos pavojingos medžiagos. Sunkiai įsivaizduoju, kad būtų įmanoma sukurti medžiagą, kuri atrankos būdu žudytų tik kenkėjus, bet nekenktų žmogui. Galbūt būtų įmanoma pritaikyti švitinimą, veikiantį tik kenkėjus, tačiau tai, tikėtina, pakeistų ir maistą, o viso grūdų lauko irgi neįkiši į švitinimo kamerą“, – svarstė pašnekovas.
Kol kas didžiausia tikimybė suvartoti kuo mažiau pavojingų medžiagų – patiems auginti bei tinkamai plauti įsigytus produktus.
Jeigu norima pašalinti kuo daugiau cheminių medžiagų nuo šviežios produkcijos, nepakanka tik nuplauti vandeniu, nes dalis chemikalų netirpsta vandenyje. Dalis pesticidų yra šarminės, dalis – rūgštinės sudėties. Todėl nuplovus vandeniu vaisius ar uogas reikėtų nuplauti sodos tirpalu, kad būtų neutralizuotos rūgštys, skiltų likusios druskos. Tuomet vėl nuplauti vandeniu, citrinos ar acto rūgšties tirpalu ir galiausiai – vėl vandeniu. Nepaisant visų plovimų, dalis medžiagų yra patekusios į pačią produkciją, todėl jų pašalinti nelabai įmanoma.
Straipsnyje cituojami šaltiniai:
Europos parlamento Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191–193 straipsniai (cheminės
medžiagos ir pesticidai).
The global distribution of acute unintentional pesticide poisoning. BMS Public Health.
Dietary pesticide exposure and non-communicable diseases and mortality: a systematic review of prospective studies among adults, „Environ Health“ 22, 76 (2023).
RASFF Window, 2023 m. gruodžio 29 publikuota analizė.