Kaip kanda įvairūs vabzdžiai
Pranešime žiniasklaidoje teigiama, jog, pasak gydytojos, vienas dažniausių ir nemaloniausių vasaros pavakario palydovų – uodai ir akliai, pastarųjų apstų atvirose erdvėse. Esame įpratę sakyti, kad jie kanda ar gelia, tačiau iš tiesų šie vabzdžiai siurbia mūsų kraują. Uodai turi ilgą dvivamzdį standų, bet tuo pačiu ir lankstų straubliuką, kurį įbeda į odą tam tikru kampu, kad lengviau aptiktų kraujagyslę. Vieną iš vamzdelių jie naudoja sušvirkšti seilėms, kuriose yra cheminių medžiagų mišinys, kuris sumažina skausmą, skystina kraują ir neleidžia jam krešėti. Kitas vamzdelis naudojamas kraujui siurbti. Siurbimas būna toks stiprus, kad gali suplėšyti kapiliarą – tuomet uodas tiesiog lengvai geria iš šio kraujo baseino tol, kol pasisotina. Įprastai tai trunka iki 4 minučių. Tokiu pat būdu siurbia ir akliai bei kiti mašalai.
Kraują siurbia tik uodų patelės, nes jis yra vertingas baltymas kiaušinėliams auginti. Patinėliai minta nektaru.
Kraują siurbiantiems priskiriamos ir erkės. Įdomu tai, kad erkė gali įsisiurbti būdama bet kurioje savo vystymosi stadijoje – lervos, nimfos ar jau suaugusi. Įsisiurbusi, ji maitinasi tol, kol subręsta – tai trunka nuo 3 iki 6 dienų. Kuo ilgiau erkė siurbia kraują, tuo didesnė ligų perdavimo rizika. Kaip žinoma, seilėse esantis Laimo ligos ar erkinio encefalito užkratas patenka į žaizdą, kai erkė atpila, prisisiurbusi kraujo susimaišiusio su seilėmis. Be to, jei erkė buvo įsisiurbusi anksčiau, po 20–40 valandų jų seilės gali sukelti vietinę alerginę reakciją. Kartais ši alerginė reakcija aplink įsisiurbimo vietą būna gana intensyvi, ir net nesant Laimo ligos požymių, atrodo gąsdinančiai.
Visai kitaip mus gelia bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės ir kiti plėviasparniai. Mūsų kraujo jie nesiurbia, bet įgeldami specialios struktūros geluonimi, priklausomai nuo vabzdžio rūšies, suleidžia įvairių baltymų, fermentų, histamino ir kitų medžiagų turintį skystį. Bičių ir kitų jiems giminingų vabzdžių nuodų liaukos gamina labai daug alergizuojančių baltymų.
Labai įdomu pastebėti, kad bitės turi labai meistriškai sukonstruotą gėlimo aparatą. Geluonies smaigalys turi spirale išsidėsčiusius tetraedro formos spyglius, įgėlimo metu įsisukančius į elastingą odą. Dėl šios sąvybės, bitei suleidus gėluonį, jo ištraukti tampa neįmanoma. Todėl, bitei sprunkant, įgėlimo aparatas ir su juo susiję raumenys atsiskiria nuo likusio pilvo dalies, o įgėlimo procesas skausmingas tiek bitei, tiek jos įgeltam žmogui.
Kokie simptomai išduoda apie įkandimą
Įprastai, mašalų, erkių įsisiurbimo vietoje atsiranda deginimo jausmas, išsivysto nedidelė papulė ir paraudimas, o kartais ir pūlinys, išsilaikantis kelias valandas ar net dienas, bėrimas aplink geluonies vietą. Bičių nuodai turi gerokai audringesnes reakcijas.
Žinodami ir suprasdami, kaip veikia mašalų ar bičių ir jiems giminingų vabzdžių įgėlimai ar įsisiurbimai, galima nuspėti, kaip toliau elgtis. Tačiau, jei pačio vabzdžio pamatyti nepavyksta, pagal jo paliktą žymę odoje labai sunku nustatyti, kas buvo nutūpęs ant odos. Juolab, kad kiekvieno organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar toksinus yra labai individuali, todėl nėra paprasta pagal paliktą žymę vabzdį atpažinti. Jei nerimaujate dėl bet kokio įgėlimo ar įtariate, o gal ir žinote, kad buvo įsisiurbusi erkė, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Nors ir labai retai, tačiau mūsų šalyje visgi pasitaiko ir gyvačių įgėlimų. Nors vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje – angis, mėgstanti saulėtas ir drėgnas vietas, sutinkama gan retai, tačiau per metus užfiksuojama apie 60–70 jos įgėlimų. Angies įgėlimą galima įtarti, kai odoje pastebimi du kraujuojantys, per centimetrą viens nuo kito nutolę taškai, o oda aplink juos patinusi ar pamėlusi Paprastai 70 proc. angies įgėlimo atvejų suleidžiami toksiški nuodai.
Kaip dažnai pasireiškia alergija bitėms
Jautrumas bičių nuodams pasireiškia net apie 40 proc.suaugusiųjų ir 50 proc.vaikų.Dažniausia alerginė reakcija pasireiškia daugiau nei 10 cm skersmens plotą apimančiu ir ilgiau nei 24 valandas trunkančiu patinimu, kuris sustiprėja praėjus 6–12 val. po įgėlimo, o didžiausią dydį pasiekia po 24–48 val. Tokios reakcijos pasireiškia apie 25 proc. įgeltųjų.
Apie 16 proc. patyrusių įgėlimą žmonių pasireiškia nežymi vietinė reakcija. Jam būdingas nedidelis patinimas, paraudimas, skausmas po įgėlimo. Šie simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Sisteminės (anafilaksinės) reakcijos nėra dažnos ir pasireiškia iki 5 proc. sugeltųjų. Dar retesnės, tačiau vis tiek pasitaikančios, yra su įgėlimu susijusios mirtys. Jų skaičius pasaulyje varijuoja nuo 0,09 iki 0,13 proc. per metus.
Ar alergija bitėms reiškia ir alergiją medui
Nors yra atlikta gana daug ir išsamių tyrimų, tačiau jų išvados teigia, kad jei esate alergiškas medui tai dar nereiškia, kad jums pasireikš alergija bičių nuodams ir atvirkščiai.
Reakciją į medų gali sukelti paties medaus sudedamosios dalys. Kaip žinoma, žiedadulkių kiekis meduje svyruoja vidutiniškai iki 7 proc., taigi, alergiški žiedadulkėms žmonės, suvalgę medaus, gali patirti alerginių reakcijų. Tuo tarpu bičių nuodų cheminiai tyrimai rodo įvairių sąsajų buvimą. Bičių nuodų liaukos gamina sudėtingų junginių mišinį, kuris sudarytas iš baltymų, aminorūgščių, fosfolipidų, cukrų, biogeninių aminų, lakiųjų junginių, feromonų ir beveik 80 proc. vandens. Ištirta, kad tokiuose nuoduose randama net apie 113 rūšių baltymų. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) oficialiai patvirtinta, kad 12 šių baltymų frakcijų yra alergijos sukėlėjai. 8 šių baltymų frakcijos buvo aptiktos ir meduje.
Paprastai, jei pasireiškia alergija medui, tikėtina alergija ir kitiems bičių produktams (propoliui, bičių duonelei, pieneliui), tačiau tai nėra taisyklė. Visgi alergiškiems žmonėms bičių produktus vartoti reikėtų atsargiai.
Ištirta, kad alergiją sukeliančios medaus savybės taip pat gali atsirasti dėl išskyrų iš naminių bičių seilių ir hipofaringinių liaukų, esančių bitės galvoje. Taigi, ryšys tarp alergijos medui ir bičių nuodams gali atsirasti dėl kryžminės reakcijos ar kitų priežasčių.
Kas sukelia šias alergijas
Kaip jau buvo minėta, bičių nuodų liaukos gamina labai daug alergizuojančių baltymų. Be to, šiame nuodų komplekse yra aminų-histamino, adrenalino, dopamino, serotonino ir kitų medžiagų. Šie kompleksas ne tik pats sukelia įvairias reakcijas – po įgėlimo pažeistos mūsų audinių ląstelės išskiria apsaugines medžiagas, kurios taip pat gina organizmą nuo svetimų bitės perduotų medžiagų. Taigi, priklausomai nuo to, ar žmogus alergiškas, kokiomis ligomis serga, kokius vaistus vartoja ir kitų faktorių, galime tikėtis pačių įvairiausių organizmo reakcijų.
Įdomu tai, kad tik bičių nuoduose yra specialių medžiagų – melitino ir apamino. Melitinas sudaro apie 60 proc. suleidžiamų nuodų ir yra mažas alergenas, tačiau ši medžiaga stipriai dirgina nervų galūnėles ir sukelia skausmą bitei įgėlus. Apaminas yra labai stiprus alergenas, dėl jo ir kitų baltymų vyksta alerginės reakcijos. Taigi, nuoduose esančių medžiagų kompleksas savo įvairialypiu poveikiu lemia greitesnį aukos organizmo apnuodijimą ir spartesnį nuodų plitimą.
Ką daryti, jeigu įgėlė bitė
Keletas naudingų patarimų:
- Kuo greičiau pašalinkite geluonį. Šiam tikslui tinka viskas, kas tuo metu yra po ranka – švarus peilis, kreditinė kortelė, medžio pliauskos briauna. Tiesiog nubraukite jais geluonį. Nepatartina naudoti pinceto, nes juo suspaudžiant, galima įtrėkšti dar daugiau nuodų.
- Nors iki šiol buvo rekomendojama atšaldyti sugeltą vietą šaltu vandeniu, ledo gabalėliu, ar bet kuriuo šaltu ar vėsiu daiktu, neseniai Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad skausmą ir patinimą ženkliai sumažina vietinis koncentruotas šiltas (51 laipsnių temperatūros) kompresas, laikomas ant įgeltos vietos iki 10 min.. Taigi, remiantis tyrėjų išvadomis, tai vienas iš greičiausių būdų sumažinti skausmą, niežulį ir patinimą Tai patvirtina ir išbandžiusieji šią rekomendaciją.
- Jei visgi atsirado vietinis patinimas, niežulys, skausmas, rekomenduojama išgerti priešalerginių ar nuskausminančių vaistų.
- Bitei įgėlus į galūnę, rekomenduojama ją palaikyti pakeltą.
Ką daryti, jei įsisiurbė erkė
Grižus iš lauko visada rekomenduojama gerai apsižiūrėti kūną. Jei pastebėjote įsisurbusią erkę, jos dalį galvos srityje stipriai suimkite prie pat odos ir ištraukite. Šią vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 10 dienų stebėkite, kaip keičiasi įsisurbimo vieta – ar keičiasi odos spalva, ar bėrimas plinta. Taip pat apie 2 sav. stebėkite bendrą savo būklę, o jei kyla tempetarūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Ką daryti, jei įkando angis
Įkandus nuodingai gyvatei žaizda paprastai gausiai kraujuoja. Jos nereikia užspausti, tegul kraujas teka apie 30 sekundžių, kartu su juo pasišalins ir dalis nuodų. Svarbu žinoti, kad negalima mėginti išsiurbti žaizdos turinio, nes per burnos gleivinę nuodai dar gausiau pasklis po organizmą.
Įgėlimo vietą nuplaukite švariu vandeniu, nuimkite papuošalus ir laikrodį: jei galūnė smarkiai sutins, jie ims veržti. Tuomet uždėkite šaltą kompresą, jį tvirtai fiksuodami prie odos. Šaltis numalšins skausmą, sulėtins kraujotaką ir nuodai ne taip greitai pasklis po kūną.
Nors, įkandus angiai, labai išsigąsti nereikėtų, nes šios gyvatės suleistų nuodų koncentracija suaugusiam žmogui nėra labai didelė, vis dėlto patariama nedelsiant kreiptis į medikus, nes jei žmogus alergiškas, gali kilti rimtesnių komplikacijų.
Kokius pavojus sukelia bitės įgėlimas
Įgėlus bitei, mažiausiai 90 proc. nuodų maišelio turinio patenka per pirmąsias 20 sekundžių po įgėlimo, o geluonis pašalinamas praėjus 1 min. sumažina nuodų sukeltą toksiškumą. Vidutiniškai įgėlimo atveju patenka 140–150 mikrogramų nuodų, o mirtina bičių nuodų dozė svyruoja nuo 2,8 iki 3,5 miligramų vienam kilogramui žmogaus kūno svorio. Taigi, galima daryti išvadą, kad nealergiškam, 60–70 kg sveriančiam žmogui kyla 50 proc. mirties rizika, įgėlus 1000–1500 bičių, nors yra duomenų apie mirties atvejus po 200–500 įgėlimų.
Remiantis moksliniais tyrimais, apsinuodijimo sunkumo laipsnį lemia sugeltojo amžius, kūno svoris, įgėlimų skaičius ir individualios jo savybės (imuninė būklė, gretutinės ligos, ankstesnis alerginis pasireiškimas). Sunkios toksinės alerginės reakcijos ir anafilaksinis šokas yra sunkiausios būklės po bičių, širšių, vapsvų įgėlimo.
Kada po bitės įgėlimo ar angies įkandimo kreiptis pagalbos
Tiek po bičių, širšių, vapsvų įgėlimo, tiek po angies įkandimo galimos įvairaus masto alerginės organizmo reakcijos, turinčios tokį pat išsivystymo mechanizmą. Taigi, gydytoja pateikia keletą visiems šiems atvejams naudingų patarimų.
- Jeigu žmogus ima dusti, pasodinkite jį taip, kad būtų lengviau kvėpuoti.
- Jei jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą.
- Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, tikėtina, kad įvyko sisteminė toksinė reakcija. Tokiu atveju atlikite dirbtinį kvėpavimą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų 2 įpūtimai) ir skubiai kvieskite pagalbą.
- Alergiškiems žmonės vasaros sezonu rekomenduojama nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris sušvirkščiamas iš karto po bičių įgėlimo į šlaunies ar peties raumenis.
- Jei patinimas plinta, o simptomai sunkėja, reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusį žmogų skubiai nuvežti į artimiausią gydymo įstaigą.
- Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas atvejis, vabzdžiui įgėlus į burną ar ryklę, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus, dėl ko žmogus gali uždusti. Nors ir retai, tačiau gali pasireikšti anafilaksinis šokas, dėl kurio nukentėjusiojo veidas, liežuvis gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas. Todėl nelaukiant kol prasidės tinimas ir kol dar žmogus gali nuryti, reikia išgerti antialerginių antihistamininių vaistų arba skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Baigdama pokalbį gydytoja Uzelienė primena, kad grįžus iš gamtos prieglobsčio, reikėtų gerai apsižiūrėti drabužius ir visą kūną. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Būnant gamtoje patartina naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias priemones, tačiau, svarbu žinoti, kad repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus), tačiau geliančių vabzdžių (mašalų, širšių, bičių) neatbaido, tad norint išvengti susidūrimo su jais, reikėtų tiesiog imtis atsargumo priemonių – iškylaujant gamtoje vengti valgyti vaisius, ledus, gerti saldžius gėrimus, priskridusių vabzdžių nebaidyti mosuojant rankomis, o jiems priskridus, tiesiog ramiai atsitraukti. Ypatingai svarbu nelaikyti atidarytų tamsaus stiklo ar plastikinių butelių bei skardinių, nes galite nepastebėti saldžiu kvapu susiviliojusių ir į juos patekusių vabzdžių. Nepamatę vabzdžio, galite gėrimą išgerti su juo, o tai jau grėstų rimtu pavojumi.