Vapsvos ir širšės – svarbi ekosistemos dalis
Nors turbūt vapsvų ir širšių gerbėjų neatsirastų itin daug, M. Rutalė teigia, kad šie, iš pažiūros agresyvūs ir pavojingi vabzdžiai, reikšmingai prisideda prie augalų žiedadulkių pernešimo, kitaip tariant, augalų apdulkinimo.
„Mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau nei 150 augalų rūšių apdulkinama išskirtinai vapsvų. Širšės ne ką mažiau svarbios – jos renka smulkius vabzdžius, tokius kaip muses bei vikšrus ir jais maitina savo lervas. Lervos privilioja į sodą naudingus paukščius ir taip prisideda prie sodo augalų kenkėjų reguliavimo. Šie vabzdžiai lanko žydinčius augalus, juos apdulkina ir prisideda prie gausesnio derliaus“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, jei širšių ar vapsvų lizdas yra atokiame sodo sklypo kampe ir reikšmingai netrukdo šeimininkams, jį galima palikti. Taip širšės ir vapsvos „nematomai“ prisidės prie gražaus sodo ir daržo. Vis tik jei namuose yra šiems vabzdžiams alergiškų asmenų, mažų vaikų ar tiesiog lizdas trukdo žmonėms, geriausia būtų jį likviduoti pasikliaujant specialistais.
Veiksmingos natūralios priemonės
Sodininkas teigia, kad šiuo metu rinkoje esantys repelentai vapsvų ir širšių neveikia arba veikia labai silpnai.
„Siekiant pašalinti nepageidaujamus gyventojus natūraliais metodais, galima naudoti vandens spąstus. Reikėtų nupjautą viršutinę plastikinio butelio dalį apversti ir įstatyti, o į vidų pripilti saldaus bei malonaus aromato skysčio, pavyzdžiui, vaisių sulčių. Įskridę į vidų vabzdžiai išskristi nebesugebės. Šio metodo trūkumas tas, kad naikinamos yra tik darbininkės širšės ir vapsvos“, – nurodo pašnekovas.
Jis pasakoja, kad lizdus, kurie yra žemėje, galima užpilti verdančiu vandeniu, tačiau šis metodas, gėlininkas pabrėžia, yra pakankamai pavojingas ir reikalauja papildomo atsargumo bei tikslumo.
„Taip pat, siekiant atsikratyti nepageidaujamais gyventojais, rekomenduojama naudoti kontaktinio poveikio insekticidus“, – pataria M. Rutalė.
Kur vapsvos ir širšės apsigyvena dažniausiai?
Kalbinamas sodininkas pabrėžia, kad pavasaris – puikus metas naikinti dar mažus, vos pradėtus sukti, širšių ir vapsvų avilius.
„Jeigu yra žinoma, kur širšės buvo įsikūrusios, siūloma vėl patikrinti tas pačias vietas. Rekomenduojama reguliariai tikrinti palėpes, pavėsines, balkonus, plyšius, sujungimo ir apvadų vietas pastatų konstrukcijose, vietas už dailylenčių ir panašiai. Gerokai rečiau šie vabzdžiai įsikuria rekuperacinėse sistemose. Norint pašalinti rastus avilius, siūloma tai daryti kai oras yra vėsus, arba dar geriau, naktį, kai vabzdžiai mažiausiai aktyvūs. Bet kuriuo atveju, rekomenduojama šį darbą patikėti specialistams“, – nurodo pašnekovas.
Specialistas teigia, kad kaip profilaktinė priemonė nuo vapsvų ir širšių, veikia reguliarus sodo vaisių – obuolių, kriaušių, slyvų, krituolių rinkimas. Taip vapsvos ir širšės negaus jų taip mėgstamo maisto.
Pataria sodinti vabzdžius atbaidančius augalus
M. Rutalė teigia, kad siekiant atbaidyti vapsvas ir širšes, galima sklype pasisodinti augalų, kurių šie vabzdžiai nemėgsta.
„Nesvarbu, terasoje, sodyboje ar balkone, rekomenduojama auginti čiobrelius, šalavijus, pipirmėtes, mėtas ar kiečius. Jų kaupiami biologiškai aktyvūs junginiai ir eteriniai aliejai atbaido ir neigiamai veikia minėtus vabzdžius. Jeigu nėra galimybės auginti šiuos augalus, puikiai tinka gaminiai su jų eteriniais aliejais, taip pat galima išbandyti ir eukalipto eterinį aliejų“, – itin vertinga informacija dalinasi specialistas.
Jis pasakoja, kad Lietuvoje daugiausiai širšių galima išvysti antroje vasaros pusėje bei rudenį. Tačiau, anot gėlininko, mokslininkų nuomone širšės puola tik tada, kai yra prispaustos bei gindamos savo lizdą.
M. Rutalė dalinasi ir įdomiais faktais apie širšes ir vapsvas:
Priešingai nei bitės, širšės po įgėlimo nemiršta, todėl gali įgelti keletą kartų;
Širšės, aptinkamos Lietuvoje, yra vienmetės. Prasidėjus vėlyvam rudeniui visas lizdas žūva ir žiemoja tik vasaros metu apvaisintos širšės – kitų metų motinėlės;
Įdomios išvaizdos ir sandaros aviliai yra lipdomi iš širšių seilių ir sukramtytos medienos;
Vapsvos, priešingai nei širšės, mėgsta maitintis žmonių maistu;
Urvinės vapsvos minta kenkėjų vikšrais ir žiedų nektaru;
Lietuvoje gyvena apie 20 bendruomeninių vapsvų rūšių;
Mokslininkų nuomone, širšes vilioja prakaito kvapas, o puldamos jos atakuoja jautriausias vietas ir blizgančius daiktus – akinius, laikrodžius, papuošalus, akis.