„Šiemet kažkoks stebuklų metas, grybai auga kieme ir labai įdomūs. Aišku, man yra žinomi. Pirmiausia mane nustebino šlakuotkotis minkštūnis. Gana retas grybas, kuris yra valgomas, bet neturintis ypatingai naudingo maistingumo“, – sakė pašnekovė. Anot Loretos, šis retas grybas išaugo tiesiog vazone prie tujos. Ir netgi ne vienas.
Vėliau moterį nustebino pievelėje išaugę valgomieji pievagrybiai, o galiausiai nudžiugino ypatingo grožio, tarsi iš kosmoso atsiųsti grybukai. Tai – pievinis mėšlagrybis, kuris yra nevalgomas.
„Dažniausiai jie būna pilki, o šiemet – į melsvumą. Gal todėl, kad vazone prie agurkų“, – juokavo pašnekovė.
Loreta sako, kad visi grybai, kurie šįmet išaugo jos kieme randami ir Lietuvoje, nes abiejų šalių klimatai tokie patys. Moteris neslepia, jog visi kieme rasti valgomi grybai keliavo į virtuvę.
Grybauja daugelyje šalių
Loreta sako, kad grybauti su tėveliu pradėjo nuo penkerių. Dabar ji grybus renka Anglijoje, Lietuvoje, Škotijoje, Velse.
„Įdomiausia tai, kad nevalgomų grybų yra labai mažai. Tik žmonės kažkodėl nesidomi, daugumą gerų grybų vadina šungrybiais. Ogi visi grybai turi tikrinius pavadinimus ir visi yra naudingi. Jei ne žmogui, tai gyvūnui, jei ne gyvūnui, tai medžiams, miško paklotei, vabzdžiams“, – kalbėjo moteris.
Loreta sako, kad ne visus rastus grybus dedasi į krepšį. „Jei daug randu, reiškia, kad miškas buvo dosnus ir tai man yra dovana. Jeigu randu mažai, tuomet jų neliečiu, nes juk neprisivalgysiu. Reiškia, kad miškas man juos parodė, kad pasigrožėčiau. Tada sėdžiu ir žiūriu į juos valandomis, fotografuoju“, – atvirai pasakoja pašnekovė.
