Poilsiautojai mano, kad saule reikia džiaugtis, o ne jos bijoti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba antradienį paskelbė, kad didesnėje dalyje Lietuvos registruotas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra, šią vasarą fiksuojama jau trečią kartą. Kaitra vadinamas reiškinys, kai tris ar daugiau parų iš eilės maksimali paros oro temperatūra pasiekia ar viršija 30°C.
Nors neatsargus elgesys alinant karščiams yra žalingas žmogaus sveikatai, Palangos paplūdimyje gausu saulės voniomis besimėgaujančių poilsiautojų. Bevaikštant pajūriu, jų paklausinėjome, kaip saugosi nuo perkaitimo ir nudegimų.
„Kažkaip ypatingai nesisaugau. Gyvenu netoli, daug laiko praleidžiu prie jūros. Saulė man nekanda, o įdegęs kūnas juk gražu. Svarbiausia daug vandens gerti. Reikia džiaugtis saule, kol yra, o ne namuose sėdėti“, – sako pakrante braidžiojanti Vilma.
„Vasara ir turi būti karšta. Kremas nuo saulės, skėtis pliaže gali apsaugoti. Bet ne vaškiniai gi esam, taip sakant, kad apie kažkokius labai rimtus pavojus kalbėtume“, – pečiais gūžčioja pajūryje sutikta Indrė.
Kitaip nei poilsiautojai, saulės vonias kiek atsargiau vertina Delfi kalbinta Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Kristina Ziutelienė. Anot jos, šiuo laikotarpiu į gydytojų kabinetus plūstelėjo daugybė pacientų, nukentėjusių dėl neatsargaus elgesio lauke. Jos vertinimu, tinkamai nuo žalingo saulės poveikio saugosi retas poilsiautojas.
Dažnas poilsiautojas susimąsto tik tada, kai ištinka bėda
Gydytoją pakalbinome apie tai, kokias didžiausias klaidas jai tenka pastebėti paplūdimiuose, ir kokį poveikį šiuo metu mums turi saulė.
„Pastaruoju metu Lietuvą alinant karščiams ir įsivyravus tropikams labiau būdingomis klimatinėmis sąlygoms, žmonės, greičiausiai ieškodami kaip atsigaivinti ir labiau atsipalaiduoti, iš tiesų plūstelėjo į paplūdimius. Todėl jau kelias savaites tenka stebėti padidėjusius ir į mus besikreipiančių pacientų srautus dėl problemų, susijusių su ne itin atsakingu elgesiu lauke“, – sako gydytoja.
Ji įvardija dažniausiai pasitaikančias problemas – perkaitimas, šilumos smūgiai, alerginės reakcijos, odos nudegimai saulėje, traumos.
Pamiršus kepurę, kenkiame plaukams, rizikuojame nudegti ir perkaisti
Pajūryje teko pastebėti, kad net ir kaitinant aršiausiai pietinei saulei, tik nedidelė dalis poilsiautojų dėvi kepures. Gydytoja paaiškina, kuo rizikuojame, kai saulėkaitoje pamirštame kepurę, ir kodėl svarbu ją užsidėti.
„Kepurę dėvėti esant karštam ir saulėtam orui vertėtų rinktis dėl kelių priežasčių: pirmiausiai – tai patikima barjerinė apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių plaukams ir galvos bei veido odai. Antra – kepurė sulaiko tiesioginius saulės spindulius, todėl mažiau įkaista plaukai ir mūsų organizmas gali efektyviau vėsintis, geriau išgarinamas prakaitas.
Saulėtą ir karštą dieną kepurės ar galvos apdangalo nedėvint itin didėja rizika ne tik pakenkti plaukams, nudegti galvos ir veido odą, bet ir perkaisti. Verta paminėti, jog esat ypatingai saulėtai dienai – reikėtų nepamiršti ne tik kepurės, odos losjono su SPF filtru, bet ir akinių nuo saulės, kadangi UV spinduliuotė ypač žalinga akių tinklainei. Ypatingai saugotis perkaitimo turėtų maži vaikai, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės, senjorai“, – įspėja K. Ziutelienė.
Kiekvienas nudegimas skatina vėžinius susirgimus
Dalis poilsiautojų saulės voniomis mėgsta pasimėgauti dažniau ir ilgiau, tai išduoda ir tamsiai rudas įdegis, tačiau gydytoja patvirtina, kad visa tai turi savo kainą. Paklausta, ar galima kalbėti apie „sveiką“ įdegį, ir ar kažkur jau reikėtų nubrėžti ribą, ji atsako griežtai: žodžiai „sveikas“ ir „įdegis“ iš tiesų turi mažai ką bendro.
Ji tęsia, jog kuo „šarvai“ šviesesni (o šviesiausi būtent ir yra baltaodžių), tuo mažiau ląstelių branduoliai ir kitos struktūros yra apsaugotos – spindulių patekimas į giliuosius sluoksnius gresia DNR suardymu.
„Oda, dar kitaip vadinama pačiu didžiausiu mūsų kūno organu, turi atmintį – saulės spinduliai yra kaupiami ir kiekvienas nudegimas (žalingų spindulių prasiskverbimas į gilesnius odos sluoksnius) skatina vėžinius susirgimus. Lietuvos statistika negailestinga – paskutiniais turimais NVI duomenimis, odos vėžio diagnozė yra pirmoje vietoje tarp onkologinių susirgimų moterų tarpe ir trečioje – vyrų“, – teigia K. Ziutelienė.
Gydytojos verdiktas: labai liūdna, bet pakankamą apsaugą naudoja retas
Gydytojams, ypač vasarą, tenka konsultuoti ir atlikti nemažai dermatoskopijų žmonėms, kurie sunerimsta dėl ant odos atsiradusių įvairiausių dėmių, paraudimų, pasikeitusių apgamų.
„Dažnas pasakoja, jog mėgsta pasilepinti saulės voniomis, tačiau, labai liūdna, bet retas naudoja pakankamą apsaugą. Klaidingai galvojama, kad jau esamas įdegis apsaugos, todėl pirmą kartą nudegus, tai – mitas. Jei vėliau ir toliau kaitinamasi saulėje to neribojant ir nenaudojant apsaugos – žalingi procesai, apie kuriuos pasakojau anksčiau, nesustoja“, – sako gydytoja.
Anot jos, susiruošus pasilepinti saulėtais ir šiltais orais, svarbiausia nepamiršti gerti pakankamai vandens, naudoti tinkamas priemones nuo UV spinduliuotės (odai – kokybišką ir pakankamą SPF turinčius losjonus, kremus, lengvo audinio galvos apdangalus, kepures, skraistes, akims – akinius).
Be to, K. Ziutelienė pataria riboti laiką, praleidžiamą lauke: vengti būti intensyviausios saulės metu tarp 11- 15 valandos, ant tiesioginės saulės šviesos praleisti ne daugiau 15-20 minučių per dieną.
O pastebėjus, kad po saulės vonių jaučiatės prastai ar matote įtartinus odos pakitimus, jaučiate skausmą – rekomenduojama per daug neatidėliojant pasikonsultuoti su gydytoju.