Laikotarpiu nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 d. įvažiuojantys į Palangą su automobiliu ir norintys čia praleisti parą už šią prabangą turės papildomai sumokėti 5 eurus. Toks yra vienkartinis paros mokestis. Jei automobilį pajudinsi kitą dieną, vėl iš naujo reikės sumokėti tiek pat.
Jei Palangoje planuosite praleisti savaitę, galėsite įsigyti automobiliui skirtą abonementą už 25 eurus. Viso sezono abonementas kainuos 300 eurų.
Nors darbo grupės dėl naujosios rinkliavos įvedimo vadovas Julius Tomas Žulkus DELFI sakė manantis, kad mokėdami šią rinkliavą poilsiautojai tik sutaupys, aplink Palangą įsikūrę verslininkai įžvelgia kitokias tendencijas. Jų teigimu, šis mokestis ne tik sumažins apsilankančių Palangoje skaičių, bet ir pakenks jų verslui.
Baiminasi, kad lankytojų sumažės
Dinozaurų parko „Dino parkas“ direktorius Andrius Aušra net neslėpė, kad 99,9 proc. apsilankančių jų pramogų zonoje čia atvyksta automobiliu.
„Nėra ko slėpti, daugelis mūsų lankytojų atvyksta iš Palangos, aplinkinių rajonų ir būtent automobiliu. Išsamios analizės nedarėme, tačiau jei norintys pas mus apsilankyti tai padarys ne vykdami į ar iš Palangos, o atostogų metu – išvažiuos ir turės grįžti, papildomai mokėti, tai tikrai paveiks mus. Parke sulauksime mažiau lankytojų“, – baiminosi A. Aušra.
Jis prasitarė, kad prieš įvedant šį mokestį į vietos verslininkų nuomonę nebuvo atsižvelgta, su jais nebuvo tariamasi.
„Galiojęs pagalvės mokestis (0,30 euro už parą žmogui – DELFI) tikrai buvo geras sprendimas. Jei valdžia nesugebėjo jo susirinkti, tai jau kita medalio pusė. Nemanau, kad reikėjo išradinėti dviratį ir įvesti kitus mokesčius, kai nesusitvarkė net su vienu“, – atviravo jis.
Mokestis – per didelis
Su tuo sutinka ir dar vienos poilsiautojų pamėgtos vietos – autentiško šiaurės Amerikos indėnų kaimo „Vinetu kaimas“ įkūrėjas Mindaugas Timinskas. Jo teigimu, Palanga pati sau kasasi duobę.
„Manau, šie pokyčiai – ne į gerą. Jau ir taip daug kas kalbėjo, kad į Palangoje atostogauti neapsimoka, pigiau į užsienį, o dabar dar tie 5 eurai. Tai pakankamai didelė suma. Manau, daug kas pasiskaičiuos ir galbūt pasirinks kitą kurortą“, – sakė verslininkas.
Anot jo, apribojant judėjimą iš ir į Palangą varžomos žmonių galimybės plėsti akiratį. Jis svarstė, kad rinkliavos suma galėtų būti mažesnė, pavyzdžiui, 2 eurai.
„Toks mokestis būtų simbolinis, bet atneštų pinigų į biudžetą. Manau, tiek sumokėti poilsiautojams nebūtų gaila, nebe taip skaudžiai kirstų per kišenę“, – aiškino M. Timinskas.
Jis spėjo, kad dėl naujo mokesčio lankytojų „Vinetu kaime“ turėtų sumažėti, kadangi daugelis čia atvyksta automobiliais.
Naujo mokesčio nebijo
Savo ruožtu greta Palangos esančio japoniško sodo savininkas Šarūnas Kasmauskas laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, 5 eurų mokestis nėra toks didelis, kad sukeltų nepatogumus.
„Jei žmonės nori, kad Palanga būtų graži, turi prie to prisidėti. Latvijoje, Jūrmaloje, už įvažiavimą poilsiautojai moka jau gal 25 metus ir niekas dėl to nesuka galvos. O mes, lietuviai, norime gauti nemokamai, bet paskui pykstame, kad viena ar kita blogai. Mano nuomone, įvesti naują mokestį – geras sprendimas. Miestas turi iš kažko gyventi, pinigai nebyra šiaip sau“, – sakė jis.
Š. Kasmauskas yra įsitikinęs, kad naujasis mokestis norinčių aplankyti jo valdas nepaveiks.
„Mūsų objektas pakankamai specifinis, tačiau ir tai būna visko. Vieni klausia, kodėl taip brangu, kiti – kodėl pigu? Viskas priklauso nuo to, kaip save įvertinsi. Tikrai nemanau, kad mes prarasime lankytojus. Žmonės turi pradėti suprasti, kad už viską reikia mokėti, o 5 eurai nėra dideli pinigai“, – patikino verslininkas.
Išvykstamosios pramogos – populiaru
Kaip DELFI informavo Palangos turizmo informacijos centro vyr. specialistas Mindaugas Surblys, nors nemažai ką pamatyti ir daug ką nuveikti galima ir pačioje Palangoje, išvykstamosios pramogos tarp poilsiautojų yra labai populiarios.
„Atvažiavę į Palangą žmonės, kai susipažįsta su miestu, nori keliauti kažkur kitur, nuvažiuoti, apsidairyti“, – sakė jis.
Anot M. Surblio, populiariausios vietos už Palangos, kurias nori aplankyti poilsiautojai, – Klaipėdos delfinariumas, dinozaurų parkas Radailiuose „Dino parkas“, „Vinetu kaimas“, japoniškas sodas, baltų mitologijos parkas, pramogų kompleksas „HBH“.
Kas pralobs iš naujo mokesčio?
Anot turizmo informacijos centro atstovo, jau šiemet poilsiautojai klausinėjo apie naująjį mokestį, tačiau pasipiktinusių juo nebuvo.
„Aplink Palangą sudarytos puikios galimybės keliauti dviračiu – galima važiuoti į Šventąją, į Klaipėdą, iki pat Nidos, persikėlus su keltu. Būna, kad žmonės numina iki pat Liepojos. Yra puikūs dviračių takai. Nepamirškime, kad važiuoja ir autobusai, taigi išeičių tikrai yra“, – sprendimus nenorintiems mokėti rinkliavos siūlė M. Surblys.
Kartu jis pripažino, kad dviračių nuomotojams ši rinkliava – naudinga.
„Dviračių nuomotojams tai yra geras pliusas. Sezono metu kaina dviračio nuomos kaina – 10 eurų“, – sakė jis.
Mokestį dideliu nevadina
DELFI primena, kad darbo grupės dėl naujosios rinkliavos įvedimo vadovo Juliaus Tomo Žulkaus teigimu, 5 eurų mokestis nėra didelis.
„Prisiminkime, kad dingsta pagalvės mokestis. Tai tie 5 eurai, jei nesiruoši kažkur važiuoti, nėra daug. Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima eurą per dieną ir taip sumokėdavo (pagalvės mokestis – 0,30 eurų nuo žmogaus – DELFI). Jei jie ilsėdavosi savaitę, turėdavo sumokėti 7 eurus, o dabar, jei niekur nevažinės automobiliu, sumokės 5 eurus, nes išvažiuojant iš Palangos papildomai mokėti nereikia. Jei kalbėtume apie didesnę šeimą, kuri ilsisi 10 dienų, tai jiems bus dar pigiau“, – aiškino jis.
Be to, gynėsi J. T. Žulkus, įvažiavimo į kurortą mokesčio nereikės mokėti tiems, kurie į Palangą pateks pėsčiomis ar dviračiu. Tiesa, kol kas svarstoma, kaip bus elgiamasi su motociklininkais.
Jau žinoma, kur įranga bus
Pasirodo, automobilių numerių fiksavimo įranga stovės šalia įvažiavimo į Palangos teritoriją. Į ją įeina ir Šventoji, ir Kunigiškės, ir Nemirseta, ir Monciškės, ir kiti poilsiautojų pamėgti regionai.
„Nebus taikomos jokios išlygos gyvenantiems ten, o ne pačioje Palangoje“, – sakė J. T. Žulkus ir pridūrė, kad išimčių nebus ir tiems, kurie į Palangą sakys užsukę trumpam. Pavyzdžiui, tik apsipirkti.
Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas pasakojo, kad jau preliminariai žinoma ir kur tiksliai įranga stovės.
„Planuojama, kad ji bus įrengta pagrindiniame įvažiavime į Palangą iš Šiaulių, Kretingos plente, senajame kelyje nuo Nemirsetos, nuo oro uosto ir „HBH“ pusės. Tai keturi pagrindiniai taškai. Atskirai stebėsime įvažiavimą į Monciškes, trys aparatai reikalingi ir Šventojoje. Taip pat dar svarstome, kaip elgtis su visokiais šunkeliais. Dar neaišku, ar irgi statysime įrangą, ar kameras, ar specialius ženklus. Tą nuspręsime artimiausiu metu“, – sakė J. T. Žulkus.
Sukčių nesibaimina, žino, kad išvengti jų nepavyks
Jis taip pat patikino, kad joks žmogus prie įvažiavimų į Palangos teritoriją nesėdės ir atskirai įvažiuojančių netikrins – sistema bus automatizuota.
„Viskas bus padaryta šiuolaikiškai. Net nepajusite jokio bakstelėjimo, – šyptelėjo jis – Tokia sistema veikia Stokholme, Londono centre. Gyventojai ar poilsiautojai tikrai nepajus jokio nepatogumo. Aišku, tik bus kažkokia lėtėjimo zona, sulėtins greitį, pravažiuos, gaus informaciją, kad reikia sumokėti per dvi valandas“.
Paklaustas, ar nebijo, kad bus tokių, kurie bandys sukčiauti, pavyzdžiui, uždengs numerius, J. T. Žulkus atsakė, kad nuo visų atvejų šiaip ar taip neapsisaugosi.
„Juk ir greitį matuoja pagal numerius, visko būna, ir kad slepia. Niekas nebijo, lekia. Arba yra pavyzdžių, kai uždengę numerius degalinėje įsipila kuro ir pabėga. Jei tai bus masinis reiškinys, aišku, reaguosime. Pavyzdžiui, galima pasodinti stebėtojus, kurie perduos informaciją policininkams. Tačiau buvo atlikti skaičiavimai, kad kamera garantuoja iki 97 proc. tikslumą, pagal statistiką dar 10 proc. nubyra šiaip. Tai 13-15 proc. netikslumo galima tikėtis. Toliau yra sąžiningumo procentai. Remiantis turima informacija ir mano nuomone, užsieniečiai sąžiningesni, bet, tikimės, kad 70-80 proc. lietuvaičių rinkliavą mokės be jokių išlygų. Taigi problemos gali kilti dėl 20-30 proc. žmonių“, – pripažino jis.
Tikisi surinkti kelis milijonus eurų
Tiesa, padėti netapti galimais pažeidėjais, pavyzdžiui, šalia įvažiavimo į Palangą įrengiant kad ir mokamas automobilių stovėjimo aikšteles, kur mašiną būtų galima palikti trumpam, neplanuojama.
„Pastatyti didžiules aikšteles prieš miestą, kad visi sutilptų, kol kas nėra galimybių“, – sakė J. T. Žulkus.
Pasak tarybos nario, pavyzdžiui, 2013 m. į Palangą įvažiavo maždaug 750 tūkst. automobilių. Taigi, skaičiavo jis, įvažiavimo į kurortą mokestis Palangos miesto savivaldybės biudžetą turėtų papildyti 2-3 milijonais eurų.