Pirmieji nudegimai – dar gegužę
„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė sako, kad dėl nudegimų saulėje į vaistines žmonės pradėjo keliauti dar gegužės mėnesį, vos sušilus orams. Vieni pacientai skundėsi odos paraudimais, kiti – rimtais odos nudegimais.
„Žmonės pagalbos į vaistinę užsuka ieškoti ne tik dėl prevencinių priemonių, bet ir gydymui“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo G. Kruopytė.
Anot jos, pirmieji simptomai, kurie praneša, kad saulė jau sužalojo odą, yra dilgčiojimas, paraudimas. Tačiau esant rimtesniems nudegimams jaučiamas niežėjimas, atsiranda jau minėtas paraudimas ir netgi pūslelės.
„Norint išvengti saulės nudegimų, aišku, geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių, ypatingai kaitriu saulės periodu nuo 12 iki 15 valandos. Tačiau, jeigu to padaryti nepavyksta, atostogaujate arba daug laiko praleidžiate gryname ore, tuomet reikėtų naudoti SPF priemones su kuo aukštesniu UV spektru. Būtų idealu kiekvienam žmogui naudoti SPF 50“, – sakė vaistininkė.
Žmonės nevengia namuose randamų priemonių
G. Kruopytė neslepia, kad žmonės deginimuisi vis dar linkę naudoti įvairias namuose randamas priemones. Tačiau, pasak jos, po tokių priemonių naudojimo pacientai į vaistines kreipiasi jau su komplikacijomis. Tiek kefyras, tiek grietinė yra plačiai paplitę „vaistai“, kurie naudojami saulės nudegimams malšinti ar neva gydyti.
„Kadangi šie produktai dažniausiai vėsina, nes dažniausiai būna iš šaldytuvo, todėl sukelia malonų pojūtį. Tačiau jie ant odos sudaro tarsi apsauginę sienelę, kuri neleidžia drėgmei ir karščiui išgaruoti. Taigi sukuria apsauginį barjerą. Jeigu nudegimas buvo šiek tiek rimtesnis ir, pavyzdžiui, odos paviršius buvo pažeistas, tai šios priemonės gali netgi sukurti bakterijoms tinkamą terpę, kad įsimestų uždegimas“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Ji paragino ne tik nenaudoti tokių riebalinio pagrindo ar alkoholio sudėtyje turinčių priemonių, bet ir įvairių aliejų, kurie tariamai turėtų drėkinti odą, o rinktis patikrintas priemones, o ne iš šaldytuvo. Vaistininkė neslėpė, kad žmonės norėdami pašalinti karštį odą tepa netgi alkoholiniais gėrimais. Jis taip pat gali sukelti papildomų odos sudirginimų.
G. Kruopytė patikino, kad norint sau pagelbėti nuo saulės nudegimų namuose būtų galima panaudoti nebent sudrėkintą, šaltą rankšluostį, kuris padės atvėsinti odą.
Pirmieji žingsniai pajutus simptomus
Pasak jos, jeigu žmogus dar būdamas gamtoje pajunta, kad jo oda yra jautresnė ar įkaitusi, pirmiausiai turėtų ieškoti pavėsio. O grįžus namo pasimėgauti vėsesniu dušu. Vaistininkės tikinimu, karštas dušas gali netgi išprovokuoti didesnę odos reakciją į saulę. Taip pat odos nereikėtų trinti rankšluosčiu, o vandens perteklių nusausinti švelniais judesiais. Tolesnei odos priežiūrai ir jos gydymui vaistinės siūlo gausų asortimentą produktų.
Ultravioletiniai spinduliai ne tik gali sukelti odos nudegimus, bet turi įtakos ir pigmentinių dėmių atsiradimui, odos senėjimui, netgi odos vėžio susirgimams. Todėl G. Kruopytė dar kartą priminė, kad saulės voniomis reikėtų mėgautis atsakingai ir naudoti priemones su SPF apsauga.
Anot vaistininkės, jas reikėtų teptis pakankamai gausiai bent jau likus pusvalandžiui prieš išeinant į lauką. Tą pakartoti reikėtų maždaug kas dvi tris valandas.
„Tai gali atrodyti pakankamai nepatogu, kaip vėl išsitepti visą kūną apsauginiu kremu. Tačiau yra dulksnų, kurias galima patogiai panaudoti dienos metu, norint atnaujinti apsaugą“, – pabrėžė G. Kruopytė.