Padarius klaidą, šis grybas gali tapti bilietu į ligoninę: ekspertas papasakojo, ko šiukštu negalima daryti

Miškuose lietuviai atranda daug įdomių ir skanių grybų rūšių, viena iš jų yra žvynabudė, o grybautojus traukia ne tik išskirtinė jos išvaizda, bet ir skonis. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius papasakojo, kaip atpažinti šį grybą, kaip ji vartoti ir kokių klaidų nedaryti.

Pasak mikologo, žvynabudė turi kažkur 6 skirtingas rūšis, iš kurių valgomos yra tik 2 – skėtinė ir šiurkščioji.

„Tą šiurkščioji auga mažesnė, ji mėgsta eglynus ir jų priemaišas. Skiriasi mažesniu dydžiu, labiau atsikišę žvynai, ją perlaužus, minkštimas rausvėja, ypatingai kotas. Skoniu labai nesiskiria, nors ir laikoma šiek tiek prastesne bei auga mažesnėmis grupėmis“, – kalba J. Kasparavičius.

Pasak mikologo, pati populiariausia šio grybo rūšis yra skėtinė žvynabudė. Šie grybai taip pat pasižymi ir dydžiu.

„Tai yra vienas iš pačių didžiausių, grakščiausių ir net aukščiausių grybų. Jų randama labai nesunkiai, jie jau šiemet buvo pasirodę, aš bent jau mačiau, auga gana didelėmis grupėmis“, – kalba jis.

J. Kasparavičius priduria, kad kas nepažįsta šių grybų, dažnai bijo žvynabudę supainioti su musmire.

„Kadangi ji turi tą žiedą ir kotas pasišiaušęs su gumbu apačioje. Nežinančiam tai gali sukelti baimės jausmą, tačiau musmirės tokių žvynų neturi, pas jas dažniau būna balti lakšteliai ir jokia musmirė iki tokio dydžio neišauga. Aišku, gali sakyti, kad galima supainioti grybus, kol jie dar jauni, bet matosi, kad tas kepurinis paviršius nėra toks pat“, – kalba jis.

Grybų sriuba – bilietas į ligoninę

Mikologas pastebi, kad kaip ir visiems grybams, žvynabudei reikalingas greitas apdorojimas, o pagaminus, būtina kuo greičiau suvartoti.

„Jų laikyti nereikia, galima laikyti šaldiklyje, bet ištraukus – valgyti iš karto. Kadangi grybas yra atjungiamas nuo maisto šaltinio, jis pradeda irti. Jis skanus, ir turi nemažai baltymų, tačiau jie pradeda irti, o jų skilimo produktai yra nuodingi, kaip ir visų grybų, ar tai būtų baravykai, ar voveraitės. Parsinešę namo, geriau iš karto kažką su jais gaminti. Sako, kad grybas geras, bet kaip maisto produktas yra pavojingas“, – pastebi J. Kasparavičius.

Jis sako, kad dažniausiai žvynabudę gamina kaip žuvį ar karbonadą – išvoliojus miltuose ir kepant aliejuje. Tačiau pasitaiko atveju, kuomet grybai yra viriami ir vartojami ilgą laiką, o tai, pasak J. Kasparavičiaus, bilietas į ligoninę.

„Paruošiant, būtina grybus iš karto suvalgyti. Vyresni žmonės mėgsta savaitei išsivirti iš grybų sriubą, kad pasišildyti pirmą, antrą dieną. Tai yra bilietas į ligoninę, nes net ir virti jie ira. O žvynabudė labai nesiskiria tomis savybėmis“, – kalba jis.

Pasak mikologo, žvynabudė skoniu panaši į žuvį, o žvelgiant iš baltymų pusės, jos vertė svyruoja tarp mėsos ir augalų.

„Viskas priklauso nuo rūšies, augimo sąlygų, amžiaus. Taip pat kai kurie pabrėžia, kad žvynabudė yra sunkiai virškinamas produktas. Taip, yra medžiagų, kurios sunkiai virškinamos, o nesuvirškinami dalykai, tokie kaip ląsteliena, nėra blogai“, – kalba mokslininkas.