Patys Juodkrantėje apsilankėme ankstyvą rytą, kai ne tik kurorto svečiai, bet ir verslininkai dar miega ar geria rytinį kavos puodelį. Gyvenimas čia, panašu, prasideda jau kiek įdienojus, apie 10 val. ryto. Tiesa, ir tokiu metu Juodkrantėje pastebėjome tik vieną veikiantį žuvies kioskelį.
„Čia yra paprastas dalykas. Aš jus pastatysiu į tų verslininkų vietą. Išsirūkot žuvies už 800 eurų. Superkat, rūkot, vargstat ir parduodat tris žuvis per dieną, rytoj – vėl penkias. Ką darot? Išvadas, kad reikia dirbti savaitgaliais“, – paklaustas, ar užrašas „žuvies nėra“ Juodkrantėje pastebimas dažnai, ankstyvą rytą sakė vietinis apartamentų nuoma besiverčiantis verslininkas Leonas.
Nidoje – du pardavėjai
Žuvies paieškas pratęsėme Nidoje. Tačiau ir čia, pasirodo, pasirinkimas ne toks didelis, kokį galima įsivaizduoti – mieste rūkyta žuvimi prekiauja vos du pardavėjai. Anot žuvies kioskelyje dirbančios Vidos, tokia situacija kurorte susiklostė dar įstojus į Europos Sąjungą.
„Su žuvimi mes tik dviese dirbam. Daugiau nėra. Kai atėjom į ES, visus uždarinėjo, nes reikalavimai didžiuliai. Turi turėti savo rūkyklą, savo cechus, dabar niekas neleidžia, kaip anksčiau, kai namuose galėjai žuvimi prekiauti. Šiaip gerai, kad nėra, mums konkurentų nedaug“, – juokiasi moteris ir tikina, kad šiame kioske žuvies nusipirkti galima, tarmiškai sakant, „apvalius“ metus.
Visus metus rūkyta žuvimi teigė prekiaujantis ir kitos visai prie pat Kuršių marių įsikūrusios lauko parduotuvėlės „Tik pas Joną“ pardavėjas Donatas. Tiesa, vaikinas, paklaustas, gal žinantis, kodėl Nidoje šį verslą vysto tik du verslininkai, teigė, kad kiti prekybininkai tiesiog neatlaiko konkurencijos.
„Paprasčiausia, kai vietoj rūkai ir žmonės mato, kad ištrauki iš rūkyklos, tai jiems labiau patinka. O kiti atsiveža jau išrūkytą žuvį, tai žmonės nepasitiki ir neperka. Todėl ir neatlaiko konkurencijos.
Kai į Juodkrantę nuvažiuoji, tai ant kiekvieno kampo. O pas mus – tik dvi vietos. Man atrodo, dabar atsidarė trečia, bet jie tai dirba, tai nedirba, nesuprasi“, – teigia Donatas, mostelėdamas ranka į šalimais sukabintas ką tik iš rūkyklos ištrauktas žuvis.
Asociacijos „Vidmarės“, vienijančios užsiimančius žuvininkyste, prezidentė Edita Rimkė sako, kad Kuršių nerijoje yra daug mažiau įmonių, gaudančių žuvis, nei kitame Kuršių marių krante. Dėl šios priežasties, anot jos, ir žuvies prekeivių kiekis nerijoje yra mažesnis. Tačiau, pabrėžia pašnekovė, pastaruoju metu žuvies pardavėjų Neringoje nemažėjo – jų visada būta nedaug.
Jos teigimu, naujų įmonių neatsiranda, nes, dėl galiojančių įstatymų naują žvejybos įmonę įkurti Lietuvoje labai sunku. Taip pat šalyje griežčiau reglamentuojamas ir žuvies pardavimas.
„Lietuvoje yra žymiai griežtesni reikalavimai negu Lenkijoje ar Prancūzijoje, kur žvejai gali iš savo laivelio pardavinėti šviežią žuvį. Lietuvoje visi veterinariniai reikalavimai labai apsunkina tokį pardavimo būdą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žuvis pardavinėjama tiesiai iš laivelio, paplūdimyje. Tai – ir atrakcija turistams, ir skani, šviežia žuvis. Tačiau Lietuvoje tą daryti kol kas draudžiama“, – situaciją aiškino E. Rimkė.
Pirkėjų kasmet mažėja
Papasakojus, kad dažnas žuvies kioskas Juodkrantėje pakabinęs užrašą „žuvies nėra“, žuvimi prekiaujantis Donatas patikino, kad, jo žiniomis, visos žuvies prekybvietės tame miestelyje taip pat priklauso dviem verslininkams.
„Kiek žinau, vienas turi vieną kioskelį, o kitam priklauso visi. Jei tas vienas negavęs žuvies, tai visi kioskeliai neturi. Gal negauna žalios žuvies arba tiesiog neapsimoka dirbt. Turiu pažįstamą, kuris anksčiau Juodkrantėje rūkydavo žuvį, tai jis praktiškai dirbdavo nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos ir po to važiuodavo į Angliją dirbti“, – pasakoja pašnekovas.
Tiesa, pardavėjo teigimu, nors rūkytos žuvies jo darbovietėje galima įsigyti visus metus, žiemą žuvis rūkoma tik savaitgaliais.
„Pavasarį buvo daug daugiau žmonių nei įprastai, žmonių savaitgaliais jau nemažai nuo kovo mėnesio, bet kol kas vasara dar vėsi, birželį būna daugiau užsieniečių, o tas prekybinis sezonas Nidoj prasideda nuo Joninių. Dėl to ir įvažiavimas jau pabrangsta nuo Joninių ir tada žmonių jau būna labai daug – nesvarbu, ar šeštadienis, ar pirmadienis“, – aiškina Donatas.
Kad žiemą pirkėjų būna nedaug antrina ir Vida. Anot jos, žiemą pavyksta tik išsilaikyti, o pagrindinis pelnas uždirbamas vasaros sezono metu.
„Vasarą priklauso nuo oro. Nežinau, kaip dirba Juodkrantė, bet pas mus yra rūkykla ir mes niekada nepritrūkstam žuvies. Kol kas sezonas dar neprasidėjo. Pirkėjų kiekvienais metais vis mažyn. Kai buvo geras oras, buvo labai daug žmonių. O dabar dar nieko nėra. Be liepos vidurio ir nebus. Yra vienas geras mėnuo“, – tikina moteris.
Anot jos, daugiausia žuvies nuperkama nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 20. Tuo tarpu Donatas tikina, kad prekyba suintensyvėja jau balandžio pabaigoje ir pirkėjų susidomėjimas juntamas net iki spalio mėnesio.
Žuvies kainos svyruoja nuo 2 iki 25 eurų
Abu pardavėjai patikino, kad rūkytos žuvies kainos nuo praėjusių metų praktiškai nekito, tačiau, pripažįsta Vida, lietuviai kainomis ir toliau nevengia pasipiktinti.
„Yra ir tokių, kurie dejuoja, yra ir tokių, kurie nusiperka ir išeina. Kitaip nebus. Kaip ir visur. Geriausias pirkėjas yra rusas. Rusas atėjo, nupirko žuvį ir niekada nežiūri į kainą. O lietuviai, žinai, kaip būna...“, – šypteli Vida.
Tačiau Donatas sako pastebėjęs kiek pasikeitusį tautiečių elgesį, esą šie įvedus eurą nustojo derėtis, o jei ir bamba, tai tik dėl ungurio kainos, kuri, anot prekybininko, visada buvo nemaža.
„Kai būdavo litais, tai žmonės labai derėdavosi, sakydavo, kad brangu. O po euro žalia žuvis šiek tiek pabrango, todėl automatiškai šiek tiek kilo ir rūkytos žuvies kainos, bet niekas nesidera, nesiskundžia. Tik ungurys žmonėms visada atrodydavo brangus. Kainuodavo 150 litų, tai pabrango 23 litais (6,6 euro – DELFI). Bet labai stipriai pabrango žalias ungurys – būdavo 40 ar 33 litai (9,5–11,5 euro – DELFI) kilogramas, dabar kainuoja 24 eurai, tai, sakykim, beveik 80 litų už žalio ungurio kilogramą. Išrūkytas jis praranda svorio, nuo šitos žuvies labai daug neuždirbi, bet ji populiari“, – aiškina Donatas.
Žuvies pardavėjų teigimu, lietuvių mėgstamiausiomis žuvimis išlieka karšiai, skumbrės ir jūros ešeriai. Užsieniečiai, pastebi Donatas, dažniau perka tik jūros ešerius, mat šiuose mažiau kaulų.
Karšiai šiose prekybvietėse priklausomai nuo dydžio kainuoja nuo 3 iki 10 eurų už vienetą, uotai nuo 5 iki 20 eurų, skumbrės kaina svyruoja nuo 2 iki 5 eurų, už jūros ešerį teks sumokėti apie 5 eurus, marių ešeriukai kainuoja 0,5–1 eurą, starkiai priklausomai nuo dydžio 3–10 eurų, šamai nuo 8 iki 18 eurų. Už prabangųjį ungurį prašoma 23–25 eurų už vienetą.