Rugpjūčio danguje – meteorų strėlės ir įspūdingas planetų suartėjimas

Trumpėjant dienoms rugpjūčio dangus puošis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės Jaučiaganio žvaigždynui priklausantis Arktūras. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne švytės Kapela. Pietryčiuose aukštai iškilęs spindės Erelio žvaigždyno ryškiausia žvaigždė – Altayras. Nuo jos kiek į kairę ir gerokai aukščiau, beveik zenite esančiame Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas.

Labiau sutemus pasirodys ir visą vasarą Saulės spindulių stelbtas Paukščių takas. Rugpjūčio vakarais jis jau drieksis šiaurės – pietų kryptimi primindamas, kad vasara baigiasi ir tuoj šiuo žvaigždžių taku į Dausas patrauks paukščių voros.

Beveik susilies dvi ryškiausios planetos

Venera–Aušrinė rytais spindės iš už šiaurės rytų horizonto kylančiame Vėžio žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje persislinks į Liūtą ir taps sunkiai įžiūrima. 

Rugpjūčio 18 d. paryčiais apie 4 val. 15 min. iš už šiaurės rytų horizonto patekėjo ryški Veneros ir Jupiterio planetų pora. Ryškesnė už Jupiterį Venera spindėjo šiek tiek aukščiau savo porininko.

Nors Veneros ir Jupiterio suartėjimai (konjunkcijos) vyksta kasmet, toks glaudus pasitaiko retai. Paskutinį kartą toks abiejų planetų suartėjimas buvo stebimas 1999 m.

Jupiteris nuo mėnesio vidurio taps matomu prieš auštant žemai palei rytų horizontą tekančiame Vėžio žvaigždyne kiek žemiau Veneros. Po rugpjūčio 18 d. susitikimo su Venera Jupiteris kas rytą kyla vis aukščiau. Rugpjūčio 23 d. paryčiais prie Jupiterio ir Veneros iš dešinės prisigretinęs dylančio Mėnulio pjautuvas kartu su planetomis sudarys išraiškingą trikampį.

Saturnas vakarais glausis prie pietvakarių horizonto Svarstyklių žvaigždyne. Rugpjūčio 31 d. greta Saturno atsidurs Mėnulis. O kiek žemiau nuo jų spindės Marsas. Rugpjūčio 31-osios vakare prie šių dviejų planetų prisijungs ir jaunas Mėnulis, sudarydamas su jomis trikampį.

Marsas spindės vakarais palei pietvakarių horizontą dar žemiau nei Saturnas.

Persėjas džiugins „krentančiomis žvaigždėmis“

Rugpjūčio 17-24 dienomis žvaigždėtą dangų perskros Perseidų meteorų srautas. Tačiau šiais metais jį stebėti trukdys Mėnulio pilnatis. 

Manoma, kad šiemet rugpjūčio dangumi gali pralėkti iki 90 meteorų per valandą. Įspūdingiausias vaizdas turėtų būti matomas paryčiui, kuomet mūsų planeta besisukdama atgręš stebėtoją tiesiai į priešpriešiais atskriejantį meteorų srautą.

Šio įspūdingo, pastovaus rugpjūčio mėnesio meteorų srauto šaltiniu laikoma Svifto-Tutlio kometa. Žemė rugpjūčio mėnesį kasmet pralekia pro šios kometos kosminėje erdvėje kadai paliktą dulkių juostą. Dulkelės papuolusios į Žemės atmosferą įkaista ir sužimba. Štai kodėl matome meteorų blyksėjimus.