5 eurų neužteks
Netoli Šventojoje esančio restorano „Floros simfonija“ nesunku pastebėti rūkytos žuvies vagonėlį. Nors eilės prie jo nesidriekia, panašu, lankytojų netrūksta.
Pigiausia žuvis, kurią čia galima įsigyti, – tai atlantinė skumbrė. Pirkėjams yra siūloma įsigyti atlantinės skumbrės suktinukų arba karštai rūkytą atlantinę skumbrę. Už šiuos delikatesus būsite paprašyti sumokėti 6 eurus.
Kiek brangesni yra afrikinis šamas, didysis jūrinis ešerys, paprastojo karšio ikrai.
10 eurų neviršys ziobris, karpio gabaliukai, dėmėtojo tamsiojo slapuko išklotinė.
Teks paieškoti stambesnės kupiūros
Pigiausio iš brangiausių titulas tenka kilogramui paprastojo dydžio karštai rūkytiems skaidrkalmario čiuptuvams. Kol ištarsite savo pasirinkimą pardavėjai, ji bus spėjusi paskaičiuoti 16 eurų.
Per vitriną matomi juodojo paltuso gabaliukai atrodo it tikras delikatesas. Jei rinksitės jį, būsite paprašyti sumokėti 17,5 eurų.
Geltondryžės riebžuvės filė, kuri – šaltai rūkyta, kainuoja 17,50 eurų.
Brangiausiojo karūną šioje prekyvietėje užsideda europinis upinis ungurys – kilogramas šios rūkytos žuvies kainuoja 42 eurus.
Pirkėjai piktinasi
Iš šio rūkytos žuvies vagonėlio asortimento vakarienę besirenkantis poilsiautojas Algis sutiko pakomentuoti rūkytos žuvies kainas pajūryje. „Kiekvieną vasarą, kai atvažiuoju prie jūros, būtinai bent kartą nusiperku rūkytos žuvies. Man šis patiekalas yra pats tikriausias pajūrio simbolis, nežinau kito patiekalo, labiau tinkančio valgyti prie jūros.“
Tačiau kainomis Algis nesidžiaugia: „Aš nesu daug uždirbantis žmogus. Šventojoje su šeima sau galiu leisti būti vos kelias dienas per vasarą, tačiau net ir atvažiavę čia turime prisilaikyti, labai neišlaidauti. Mūsų finansams yra prieinama tik pati pigiausia rūkyta žuvis, štai šiandien pirkau atlantinę skumbrę. Žinoma, norėtųsi paragauti ir tų kitų žuvų, jos atrodo labai skanios, tačiau to sau leisti negalime.“
Netoliese prekyvietės stoviniavusi Janina taip pat išreiškė savo nuomonę: „Mano supratimu, rūkyta žuvis neverta tokios kainos.“
Moteris, atvykusi į pajūrį iš Varėnos, sako rūkytą žuvį skanaujanti retai: „Matau, kiti poilsiautojai rūkytą žuvį perka kasdien, kiti – net ir po kelis kartus. Bet šiam pirkiniui reikia turėti nemažai pinigų. Kadangi esu pensininkė, viešėdama pajūryje stengiuosi nemėtyti pinigų į kairę ir į dešinę, dažniausiai einu apsipirkti į prekybos centrą.“